�ventojo T�vo kalba inteligentijai Vilniaus universiteto �v. Jon� ba�ny�ioje (1993 09 05) (original) (raw)

Gerbiamas �vietimo ir Kult�ros Ministre,
Gerbiamas Rektoriau,
Gerbiami Profesoriai,
kult�ros ir meno pasaulio Atstovai!

1. Pirmasis i� Romos popie�i� aplankau Baltijos �alis ir tikrai d�iaugiuosi, kad galiu susitikti su jumis po �ios garsios �Alma Mater� stogu. Jau daugel� am�i� ji yra plakanti j�s� miesto �irdis, savo �vairialype intelektualine veikla besistengianti suvokti ypating� �ios taut� ir kult�r� kry�kel�s pa�aukim�, apie kur� k� tik dabar kalb�jo �ios ��ymios mokslo �ventov�s Rektorius: u� jo rai�k� ir pagarb� vis� j�s� vardu Popie�iui tart� �od� maloniai d�koju.

A�i� u� man surengt� nuo�ird� pri�mim�. Jis man suprantamas. Ne vien tod�l, kad kyla i� j�s� jausm� taurumo, bet jis taip pat �silieja � gili� bi�iuli�k� ir vaising� santyki� tarp j�s� T�vyn�s ir Katalik� Ba�ny�ios**istorij�.**Tai gali paliudyti ir �is Universitetas. Kaip �inoma, vyskupas Valerijonas Protasevi�ius j� �k�r�, kad ir Vilni� paliest� tas kult�rinis ir apa�talinis aktyvumas, kur� Europoje ir pasaulyje su�adino J�zaus Draugija. Be to, 1579 metais mano pirmtakas Grigalius XIII ir Lenkijos karalius, Lietuvos Didysis kunigaik�tis Steponas Batoras Universitet� apdovanojo teis�mis bei privilegijomis. �itaip j�s� �Alma Mater"�steigimui ir augimui Katalik� Ba�ny�ia atliko ne antraeil� vaidmen�.

Deja, istorijos t�km�je i� prad�i� susiklost� bi�iuli�ki santykiai ne visuomet buvo gerbiami. Ypa� neseniai prab�gusiais metais tarp �i� sien� buvo gird�ti Ba�ny�iai ir jos mokslui kriti�ki, kupini �tarumo ir net atviro prie�i�kumo balsai. D�l to mano �iandieninis pokalbis su jumis yra itin reik�mingas. Jis atver�ia nauj� j�s� �alies kult�ros gyvenimo puslap�.

2. Praeityje - ilga ir skausminga istorija. Tod�l jau�iame nenumaldom� b�tinyb� �velgti � ateit�. Kad �i� be galo ilg� de�imtme�i� patirtis mus praturtint�, istorin� atmintis negali b�ti i�trinta. �iuo laikotarpiu ir j�s� �alis patyr� �iauri� diktat�r�, kuri teisingumo ir lygyb�s vardu paniekino asmens, visuomen�s laisv� ir orum�. Kaip visa tai gal�jo atsitikti?

Analiz� b�t� sud�tinga. Man regis, der�t� pasakyti, jog �ia ne paskutin� prie�astis - kovingasis ateizmas, i� kurio marksizmas s�m�si �kv�pimo. Ateizmas u�gavo ir pat� �mog�, nes tryp� jo orumo pagrind� ir tvirt� laid�. Prie �ios klaidos prisid�jo kitos: materialistin� istorijos samprata, kra�tutinis konfliktinis po�i�ris � visuomen�, �mesijinis� vaidmuo, skirtas valstyb�je �eimininkavusiai vienintelei partijai. D�l viso to �i sistema, i� prad�i� ketinusi i�vaduoti �mog�, gal� gale padar� j� vergu.

3. Ta�iau marksizmas - ne vienintel� m�s� am�iaus tragedija. I� kitos pus�s - ne ma�esn� ir �de�ini�j�� re�im� atne�toji �ala. Jie �nacijos� ir �tradicijos� vardu lygiai taip pat paniekino orum�, kuris nepriklausomai nuo ras�s, �sitikinim� ir asmenini� savybi� priklauso kiekvienam �mogui. Kaip �ia neprisiminus nacizmo parodyto baisaus smurto, ypa� prie� �yd� taut�, pasmerkt� sunaikinimui tariamo rasinio prana�umo vardu ir d�l beproti�k� vie�patavimo k�sl�?!

Antra vertus, pagal teisin�s valstyb�s principus kurtose �demokratijose� buvo ir dar �iandien galima pasteb�ti toleruojamus ry�kius prie�taravimus tarp formalaus laisv�s, �mogaus teisi� pripa�inimo ir gausi� neteisybi� bei socialin�s diskriminacijos. I� ties� �ia turime omenyje socialinius modelius, kur laisv�s principas ne visada eina kartu su moraline atsakomybe. Demokratin�ms santvarkoms gresiantis pavojus - tapti tam tikra sistema taisykli�, nepakankamai �si�aknijusi� vertyb�se, kuri� negalima atsiakyti, nes jos �diegtos � pa�i� �mogaus esm�. Jos turi b�ti kiekvieno samb�vio pagrindas, ir jokia dauguma negali j� atmesti, nesuk�lusi �mogui ir visuomenei pragai�ting� pasekmi�. Ba�ny�ia tvirtai k�l� bals� prie� tok� laisv�s i�kraipym� tiek politin�je, tiek ir ekonomin�je srityje. �ia prasme nuo pat Leono XIII enciklikos �Rerum Novarum" kartu su socializmu buvo pasmerktas ir ekonominis liberalizmas, nepaisantis joki� rib� ir neatsi�velgiantis � solidarumo keliamus reikalavimus. Ba�ny�ia ir �iandien be atvangos prie�inasi tiems visuomen�s poslinkiams, kurie tariamos teis�s � laisv� vardu tinkamai neapsaugo gimstan�i�j� �mogi�kosios gyvyb�s ir silpniausi� visuomen�s klasi� orumo.

4. M�s� am�iaus istorij� supurt� visokie totalitarizmai ir ligotos demokratijos. Besikei�ian�ios ir viena kitai prie�taravusios santvarkos tur�jo savitus, i�skirtinius bruo�us, bet, manau, nesuklysime pasak�, jog visas jas pagimd� toji imanenti�koji kult�ra, kuri paskutiniais am�iais taip pla�iai pasklido po Europ� ir atne�� Dievo nepripa��stan�ius, su jo planais �mogaus at�vilgiu nesiskaitan�ius asmens ir visuomen�s projektus.

Tik ar gali �mogus egzistuoti ir �i�likti� be Dievo? Vatikano II Visuotinis Susirinkimas labai teisingai primin�, jog �k�riniai be K�r�jo i�nyksta� (Gaudium et Spes, 36). Vargas, jei �i esmin� tiesa u�mir�tama!

Dar laim�, kad Dievas, kur� ateistin� kult�ra veltui m�gino i�stumti i� �mogaus gyvenimo, vis i� naujo gr��ta ir pasirodo, tiesia keli� per did�iuosius klausimus, � kuriuos mokslo ir technikos atradimai nemoka ir negali atsakyti. ��iuolaikin�s pasaulio evoliucijos akivaizdoje, - pabr��ia Susirinkimas, - kasdien auga skai�ius �moni�, kurie arba kelia, arba i� naujo a�triai svarsto svarbiausius klausimus: kas yra �mogus? Kokia kan�ios, blogio ir mirties prasm�, jei, nepaisant visos pa�angos, �ie rei�kiniai dar tebeegzistuoja? Kam reikalingi tokia brangia kaina pasiekti laim�jimai? K� �mogus gali duoti visuomenei? Ko jis gali i� jos tik�tis? Kas bus po �io �emi�kojo gyvenimo?� (Gaudium et Spes, 10).

Toki� nei�vengiam� klausim� akistatoje Dievas, tikrasis ir vienintelis Dievas, Paslaptis, i� kurios visa gimsta ir gauna prasm�, nuolatos pasirodo �mogaus �irdies akiratyje, �adina gil� ir i�ganing� ilges�. �Suk�rei mus, Vie�patie, d�l sav�s, ir nenurims m�s� �irdis, kol neras atilsio tavyje�, - d�savo didysis Augustinas (I�pa�inimai, 1,1,1). Dievo siekimas yra b�ties �statymas, kurio jokia santvarka niekada negal�s nuslopinti.

5. J�s, kult�ros ir mokslo �mon�s, labiau nei kiti esate atsakingi, kad protui neb�t� u�tveriamas kelias, ved�s link paslapties.

�i j�s� pareiga kyla ne i� �alies, - tarsi pa�abojanti mokslin� tyrin�jim� ir apribojanti laisv�. I� tikr�j� ji atsiranda i� nuoseklios logi�kos m�stysenos.

M�stydamas �mogus pajunta savo ribotum�, suvokia, kad jis pats n�ra tiesa. Prie�ingai, - jos turi lyg apgraibomis ie�koti. Tuo pa�iu metu pastebi, kad ie�kodamas tiesos negali ir nepaj�gia pasitenkinti nei atrasta jos dalimi, nei ma�ais trupiniais, - jis vis labiau galingai yra traukiamas auk�tyn, � begalyb�.

Kerin�iai proto veiklai b�dingas �is esminis ver�lumas, d�l kurio �mogus atsiduria tarp savo riboto suvokimo ir absoliuto tro�kimo. Tod�l kai �mogus, giliai pasir�m�s tiksliu protu, atvira �irdimi �m�sto�, jau eina keliu, vedan�iu link susitikimo su Dievu.

Ta�iau pagr�stai galime klausti: kod�l �itiek m�stytoj� atkakliausiai ir nuodugniausiai neig� Diev�?

� �� op� klausim� Ba�ny�ia atsako: tiesa, kad Dievo buvim� galime pa�inti vien protu, ta�iau dabartinei nuod�m�s sudrumstai �moni� giminei �is pa�inimas yra labai apsunkintas (plg. Katalik� Ba�ny�ios Katekizmas, 37). M�stymas n�ra su niekuo nesusijusi smegen� veikla, jis artimai susietas su visu �mogaus gyvenimu.

Tod�l jei norime, kad m�stymas atne�t� brand�iausi� vaisi�, ypa� tada, kai ie�kom metafizini� ties�, b�tina puosel�ti m�stymo etik�, kuri ie�ko ne vien loginio tikslumo, bet proto veiklai sukuria dvasin� klimat�, pasi�ymint� nuolankumu, nuo�irdumu, dr�sa, garbingumu, pasitik�jimu, atidumu kitiems, atvirumu Paslap�iai. �i visuotin� �m�stymo� etika neatpalaiduoja nuo tyrin�jimo pastang�, bet jas palaiko ir padeda. O kai ver�iam�s � Paslapt�, net nurodo krypt�. Mat yra vidin� s�saja tarp �verum� ir �bonum�: tiesos ir g�rio, - tai Dievuje sutampa su pa�ia Jo esme.

6. Gerbiami ir Godotini Ponai! Dabarties �vykiai ver�ia mus teis�tai galvoti, jog gyvename epochin� pasaulio istorijos l��io akimirk�. �iame sunkiame kelyje � ateit�, kurios �iandien niekas negali nusp�ti ar nubr��ti jos rib�, tikrai lemiam� reik�m� turi intelektual� vaidmuo. J� reikia i� naujo pabr��ti, ypa� dabar, kai �lugusios ideologijos sugriov� pasitik�jim�, o filosofin� mintis, ko gero, pakrypusi � skepticizm� ir pavojing� pragmatizm�.

Nereikia i�kart manyti, kad �i minties kriz� gali paveikti tikint�j� - lyg tik�jimas prival�t� u�kariauti proto nuopuolio palikt� tu��i� lauk�. Tikrasis tik�jimas prot� pripa��sta ir j� vertina, j� ugdo ir skatina. Ba�ny�ios mokslas �itai daug kart� yra pabr���s (plg. Denzinger-Schonmetzer 3015-3019; Gaudium et Spes, 15).

Naujame kult�ros klimate, kur� dar reikia sukurti, esama atviros pla�ios erdv�s tik�jimo pokalbiui su kult�ra. Jis neapsiribos vien tik religin�mis problemomis, bet taip pat palies artimai susijusias did�i�sias etikos ir antropologijos temas.

Atnaujintas Ba�ny�ios ry�ys su kult�ros pasauliu, kur b�t� atsi�velgta � skirtumus ir tarpusavio supratim�, regis, yra b�tinas ir skubus. �is bendradarbiavimas pad�t� suvokti toki� paini� m�s� dabart� ir numatyti reikiam� krypt� atei�iai.

7. I� tikr�j� m�s� pasaulyje apstu juod� ir balt� d�mi�, �ia daug �viesos ir tamsos. U�tat reikia kantryb�s ir i�minting� sprendim�.

�monij� dar per daug �emina prievarta ir visokia nepakanta, milijonus �moni� kamuoja badas ir skurdas. Jai gresia tokio masto ekologin�s nelaim�s, kad �aplinkos tragedija� tampa ne ma�iau gr�sminga u� branduolin�. Visa tai li�dina ir baugina. Tad kaip neatv�rus �irdies vil�iai! Juk matome, kad daugelis visuomen�s sluoksni�, ypa� jaunoji karta, trok�ta naujos bi�iulyst�s, vis ai�kiau suvokia �mogaus teises, kult�r� be prievartos, stengiasi savanori�kai pad�ti varg�ams ir atstumtiesiems, kovoti u� �vari� gamt�.

Taigi pinasi �viesa ir tamsa. Lauktoji Ba�ny�ios ir kult�ros santarv� tur�s i�sklaidyti tams� ir atverti duris �viesai. �iam tikslui, kaip svarbus �laiko �enklas�, turi pad�ti daug �adantis ekumeninis jud�jimastarp krik��ioni�, tarpreliginis dialogas, �vairi� tikyb� �mones kvie�i�s bendradarbiauti �monijos labui. Praeityje lik� li�dni religini� kov� prisiminimai, tikra tik�jimo naktis, bet jau au�ta �ad�toji religin�s taikos au�ra, prisidedanti prie gra�aus visuomen�s samb�vio.

8. Taigi �i� �vyki� akistatoje, Garbieji Ponai, j�s� Universitetastampa reik�mingu simboliu. Jis �kurtas geografiniame centre Europos, pa�auktos � vis artimesn� vienyb�, kad pasitarnaut� pasaulio taikai. �is u�davinys gerai atitinka jos daugiat�kstantmet�s kult�ros tradicij�. Senas ir gilus Europos ry�ys su krik��ionybe taip pat stiprina taik�. Dabar Ba�ny�ia i� savo pus�s labiau nei bet kada yra pasiry�usi d�ti � nauj�j� Europos ateit� savo sen� ir visuomet nauj� dal�. Tai Kristaus �Dievo su mumis�, �Dievo su �mogumi� liudijimas. Tai Dievo, kuris apsirei�k� S�naus kry�iuje, S�naus, kuris tapo �mogumi, paskelbimas. Tai Dievo - Meil�s - skelbimas.

�ios meil�s paskatintas ir atvykau pas jus. Sujaudintas �velgiu � j�s� akis, pa�inusias a�aras. J�s� asmenyje apgl�biu visus ilgai kent�jusius brolius. Bet pirmiausia trok�tu kartu su jumis �velgti � ateit�, � m�s� laukiant� pa�angos ir taikos keli�.

Nebijokite, Bi�iuliai, atverti dur� Kristui! Jis pa��sta �mogaus �ird� ir moka atsakyti � skaud�iausius jo nerimo klausimus. Jis kvie�ia mus kartu darbuotis ir kurti tikrai laisv�, viening� �monij�.

Tokiomis mintimis jus sveikinu. D�koju, kad atid�iai ir nuo�ird�iai klaus�t�s. Meld�iu jums, j�s� darbams, j�s� brangiems asmenims Dievo palaimos.