XXI am�ius (original) (raw)

Nepal��usi gyvenimo audrose Elenos Ra�tikien�s gimimo 100-osioms metin�ms

1940 metais rusams okupavus Lietuv�, tragi�kas likimas i�tiko daugel� prie�karin�s Lietuvos karinink� �eim�. Ne i�imtis tada buvo ir kariuomen�s vado generolo Stasio Ra�tikio �eima. Jau per pirm�sias rus� okupacijos dienas generol� nublo�kia � Vakarus, �mona papuola � kal�jim�, o vaikai atsiduria tremtyje Sibire.
Elena Smetonait�-Ra�tikien� gim� 1903 m. liepos 14 d. Latvijoje, Liepojos mieste. Kada jos �eima sugr��ta � Lietuv�, Elena Kretingoje baigia prie pranci�kon� vienuolyno �kurt� lietuvi� prad�ios mokykl�. V�liau t�sia mokslus Vilniuje, lietuvi� gimnazijoje, ir Kauno �Saul�s� mokytoj� seminarijoje.
1922 metais, po mokytoj� seminarijos baigimo, E.Smetonait� pradeda dirbti �ie�mari� prad�ios mokyklos ved�ja. Ta�iau �ia ji dirbo neilgai � tik vienerius metus. 1923-i�j� vasar� ji persikelia gyventi � Jonav�. �ia kaip tik dirbo Elenos pusbrolis Jonas Kastanas, kuris vadovavo vietos progimnazijai. O jonavie�iai Kastanai palaik� giminyst�s ry�ius su Smetonomis, nes tuometinio Lietuvos prezidento Antano Smetonos motina Julijona Kastanait� kaip tik buvo i� �alia Jonavos esan�io �il� dvaro. Tod�l kada 1924 metais E.Smetonaitei susidar� tokios gyvenimo s�lygos, kad jai reik�jo palikti �ie�marius, min�to J.Kastano sutikimu ji ir prad�jo dirbti Jonavoje. �ia tuo metu apsigyveno ir Elenos motina bei brolis Antanas.
Elena dirbo ne tik mokytoja, bet ir progimnazijos sekretore. Netrukus �sitrauk� � visuomenin� veikl�. Didel�je progimnazijos sal�je reng� vietos jaunimui vakar�lius. Nema�ai bendravo su �ia gyvenusiais �yd� tautyb�s inteligentais, juos reng� lietuvi� kalbos egzaminui.
E.Smetonait�s darbu buvo labai patenkintas ne vien progimnazijos direktorius J.Kastanas. Tai rodo ir Jonavos progimnazij� tada inspektavusio V.Palukai�io ataskaita �vietimo ministerijai.
1927 metais E.Smetonait� palieka Jonav� ir dvejus metus dirba Kaune, Aleksoto 47-osios prad�ios mokyklos ved�ja. Kaip tik tuo metu ji susipa��sta su Lietuvos kariuomen�s majoru Stasiu Ra�tikiu. 1929 m. bir�elio 29 d. �vyksta j� vestuv�s.
Stasys Ra�tikis gim� 1896 m. rugs�jo 13 d. �iauli� rajone, Kur��nuose. Nuo 1915-�j� jis trejus metus tarnavo Rusijos kariuomen�je. 1917 metais baig� Tbilisio karo mokykl� ir 1918 met� pavasar� gr��o � Lietuv�. Po met� �stojo savanoriu � Lietuvos kariuomen�, tapo 5-ojo p�stinink� pulko 1-os kuopos karininku. Tuo metu S.Ra�tikio pulkas aktyviai dalyvavo kautyn�se su lenkais ir bol�evikais Zaras�, �ie�mari�, Duset�, Vievio, Avili� rajonuose, kovojo Latvijoje ties Daugpiliu. Kovose su rus� kariuomene net du kartus buvo sunkiai su�eistas. Po antro su�eidimo S.Ra�tikis pateko rusams � nelaisv�. Gr��o � Lietuv� tik po dvej� met� ir t�s� karin� tarnyb� Did�iojo Lietuvos kunigaik��io K�stu�io 5-ajame pulke. 1928 metais S.Ra�tikis perkeliamas � Lietuvos kariuomen�s �tab�. 1928 metais jam suteikiamas majoro laipsnis.
Majoras S.Ra�tikis toliau mok�si. 1929 metais jis baig� Kauno universitet�, o 1932-aisiais � karo akademij� Vokietijoje. Po moksl� baigimo S.Ra�tikis greitai kilo karininko karjeros laiptais: 3-iojo p�stinink� pulko vado pavaduotojas ir tuo pa�iu Vytauto Did�iojo karinink� kurs� lektorius, 5-ojo p�stinink� pulko vadas, 3-iosios p�stinink� divizijos �tabo vir�ininkas, Generalinio �tabo valdybos vir�ininkas. 1934 m. lapkri�io 23 d. S.Ra�tikiui suteikiamas pulkininko laipsnis, o po met� jis jau skiriamas Lietuvos kariuomen�s vadu. Taip pat jam suteikiamas divizijos generolo laipsnis.
Ta�iau ir u�imdamas auk�tas pareigas tuomet�je Lietuvos kariuomen�je, S.Ra�tikis Jonavoje b�davo da�nas sve�ias. Ir ne vien d�l to, kad �ia gyveno jo �monos giminai�iai Kastanai. 1930 metais netoli Jonavos, Gai�i�nuose, �steigiamas tuomet�s Lietuvos kariuomen�s vasaros poligonas. Tod�l S.Ra�tikis, dar b�damas 5-ojo p�stinink� pulko, o v�liau Lietuvos kariuomen�s vadu, Gai�i�n� poligone lank�si gana da�nai.
Lietuvos kariuomen�s vadu S.Ra�tikis buvo iki 1940 m. baland�io 22 d. Rusams okupavus Lietuv�, gen. S.Ra�tikio likimas prad�jo klostytis labai tragi�kai. Jis dar kur� laik� �jo Lietuvos Respublikos ministro pareigas bei 29-ajame teritoriniame �auli� korpuse atsakingas karininko pareigas. 1940 met� gruod�io m�nes� gen. S.Ra�tikis i��jo � atsarg�.
Kaip tik nuo tada ir prasid�jo jo �eimos tragedija. Matydamas, kad gali b�ti suimtas, 1941 m. kovo 19 d. S.Ra�tikis pasitrauk� � Vokietij�. E.Ra�tikien� su vaikais tuo metu band� pereiti sien�, bet jiems nepavyko. 1941 met� gegu��s m�nes� suimama E.Ra�tikien�. Po ilgo Kauno saugumie�i� tardymo generolo �mona �kalinama Kauno sunki�j� darb� kal�jime, i� kur ruo�iama i�ve�ti � Kazachstano lager�. Pirmosiomis karo dienomis vykusio sukilimo metu E.Ra�tikien� i�laisvinama i� Kauno sunki�j� darb� kal�jimo, ta�iau, i��jusi � laisv�, ji nerado dukry�i�. Po 1941 m. bir�elio 14 d. tr�mim� S.Ra�tiki� dukros su seneliais atsid�r� Sibire, Altajaus kra�te.
Prasid�jus karui 1941 m. bir�elio 23 d. S.Ra�tikis i� Vokietijos gr��o � Lietuv�. I� prad�i� dirbo Lietuvos Laikinojoje vyriausyb�je kra�to apsaugos ministru, o kiek v�liau � Kauno karo muziejuje. 1944 met� vasar� Ra�tikiai emigravo � Vokietij�, o 1949 metais persik�l� � Jungtines Amerikos Valstijas. �ia generolas su �mona apsigyveno Sirak�zuose, kur jis vietos universitete d�st� rus� kalb�. V�liau Kalifornijoje, svetim� kalb� mokykloje, vadovavo rus� ir lietuvi� kalb� kursams. O kada 1963 metais min�ta mokykla buvo reorganizuota � universitet�, S.Ra�tikiui suteikiamas profesoriaus vardas.
Generolas, be tiesioginio darbo universitete, kuriame i�dirbo iki 1968 met�, daug ra��. Jis para�� penkis karinius vadov�lius, spaudoje pasirod� per t�kstant� �vairi� jo straipsni�. O turb�t svarbiausi� viet� generolo k�rybiniame darbe u�ima keturi tomai atsiminim�, kurie buvo i�leisti �ikagoje. V�liau �is S.Ra�tikio atsiminim� rinkinys buvo i�leistas ir Lietuvoje.
Mir� gen. S.Ra�tikis 1985 m. gegu��s 3 d. Los And�ele, 1993 m. lapkri�io 22 d. palaikai perve�ti � Kaun� ir palaidoti Petra�i�n� kapini� panteone.
Jungtin�se Valstijose su S.Ra�tikiu gyveno ir jo �mona Elena. Ten ji aktyviai dalyvavo �auli� s�jungos veikloje. Mir� E.Ra�tikien� 1990 m. sausio 14 d. Jos palaikai taip pat palaidoti �alia vyro Petra�i�n� kapin�se.
Reikia trumpai papasakoti ir apie Ra�tiki� dukteris Meilut� Ra�tikyt�-Alksnien� ir Laimut� Ra�tikyt�-Dabrovolskien�. Ra�tikyt�s su seneliais buvo i�ve�tos � Sibir� 1941 m. bir�elio 14 d. Penkerius metus jos praleido Altajaus kra�te. Ra�tikyt�s su senele i� tremties gr��o 1946 metais. Ta�iau Sibiro �em�je am�ino poilsio pasiliko jauniausioji Ra�tiki� dukryt� bei senelis, Antano Smetonos brolis Motiejus.
Kada Ra�tikyt�s gr��o i� tremties, j� t�vai gyveno Vokietijoje. Kaip tik tada saugumo darbuotojai �kalbin�jo vyriausi�j� Ra�tiki� dukr� Laimut�, kuriai tada buvo 16 met�, kad ji paveikt� t�vus gr��ti � Lietuv�. Ta�iau saugumie�i� svajon�s nei�sipild�. Ra�tikyt�s slapst�si, gerai suprasdamos, kad jos gali tapti antro etapo ve�imo � Sibir� aukomis. Meilut� net kur� laik� gyveno kita pavarde.
Kada lietuvi� tr�mimai � Sibir� pasibaig�, Ra�tikyt�s prad�jo galvoti apie mokslus. M.Ra�tikyt� 1960 metais baigia Kauno Raudonojo Kry�iaus seser� kursus, o v�liau studijuoja Kauno medicinos institute. Po studij� dirba Kauno 1-ojoje ligonin�je ir Radvili�kio centrin�je ligonin�je. Kaip tik �ia M.Ra�tikyt� susipa��sta su savo b�simuoju vyru Alksniu, u� jo i�teka ir v�liau atva�iuoja gyventi � Jonav�. Jonavos centrin�je ligonin�je M.Alksnien� dirbo pediatre iki 1999 met�.
Vos tik atvyko � Jonav� gyventi M.Alksnien�, i� Kauno atva�iavusi Jonavoje apsigyveno ir sesuo Laimut�. Po tremties ji mok�si Kauno �Au�ros� mergai�i� gimnazijoje, v�liau dirbo kol�kiuose Kauno, Akmen�s, Jonavos rajonuose, mezg�ja Panev��io suvenyr� gamykloje �Tulp�.
1989 met� prad�ioje Ra�tikyt�s apsilank� Jungtin�se Valstijose. Ta�iau gyvo t�vo jos jau neberado, o motinai gyventi tebuvo lik� tik metai.

Alfonsas ZUBRECKAS

� 2003 "XXI am�ius"