Kęstutis Armolaitis - Academia.edu (original) (raw)
Uploads
Papers by Kęstutis Armolaitis
Lietuvos miškų institutasLietuvos žemdirbystės instituto Perlojos bandymų stoti
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Frontiers in forests and global change, Jun 23, 2023
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Eurasian Soil Science, Jun 1, 2017
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Lietuvos miškų instituta
Bookmarks Related papers MentionsView impact
SummaryFungi play pivotal roles in ecosystem functioning, but little is known about their global ... more SummaryFungi play pivotal roles in ecosystem functioning, but little is known about their global patterns of diversity, endemicity, vulnerability to global change drivers and conservation priority areas. We applied the high-resolution PacBio sequencing technique to identify fungi based on a long DNA marker that revealed a high proportion of hitherto unknown fungal taxa. We used a Global Soil Mycobiome consortium dataset to test relative performance of various sequencing depth standardization methods (calculation of residuals, exclusion of singletons, traditional and SRS rarefaction, use of Shannon index of diversity) to find optimal protocols for statistical analyses. Altogether, we used six global surveys to infer these patterns for soil-inhabiting fungi and their functional groups. We found that residuals of log-transformed richness (including singletons) against log-transformed sequencing depth yields significantly better model estimates compared with most other standardization m...
Bookmarks Related papers MentionsView impact
During last 2 decades in Latvia forest fires affected in average 1000 ha per year. Most of those ... more During last 2 decades in Latvia forest fires affected in average 1000 ha per year. Most of those fires are in pine forests. Forest managers have to take decision about future management activities in these areas to optimize economical and ecological as well as social considerations. Therefore it is important to predict survival probabilities of trees after such events and research was financed by JSC "Latvijas valsts meži". During 2003 to 2009 totally were established 168 sample plots (500 m 2) within 28 different fire events, which covered wide range of age groups (20 to 180 years) and forest site types (from dry mineral soils to wet peat soils and drained soils). For each tree (N=3237) was measured DBH, calculated height as well was assessed fire effects (height of bark char, crown scorch, root char) and presence of damage by stem boring insects. Survival as well as presence of stem boring insects was assessed during 2008 to 2009 twice a year. For survival assessment we ...
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Straipsnyje pateikiami duomenys apie skirtinguose mineraliniuose dirvožemiuose ir skirtingoje žem... more Straipsnyje pateikiami duomenys apie skirtinguose mineraliniuose dirvožemiuose ir skirtingoje žemėnaudoje (ariama ar dirvonuojanti žemė, miškas) esančias anglies (C) ir azoto (N) koncentracijas ir sankaupas mikrobiotos biomasėje. Tyrimai 2012 ir 2014 m. rugsėjo mėnesiais vykdyti Lietuvos smėlžemiuose (Arcnosols) ir rudžemiuose (Cambisols). Smėlžemiai tirti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Perlojos bandymų stotyje, kurioje dirvožemis tirtas ariamoje (įvairių javų pasėliai) ir dirvonuojančioje žemėse, pušyne bei beržyne. Rudžemiai tirti LAMMC Žemdirbystės instituto pašarinių žirnių pasėlyje bei mišriame beržyne (Kėdainių m. u. Dotnuvos girininkija). Tyrimais nustatyta, kad derlingesniuose rudžemiuose visuose biotopuose mikrobiotos biomasės anglies (DMB-C) ir azoto (DMB-N) vidutinės koncentracijos ir sankaupos buvo atitinkamai apie 16-18 kartų ir 5-7 kartus didesnės, negu smėlžemiuose. Šios koncentracijos ir sankaupos daugeliu atvejų didžiausios buvo medynuoseThe aim o...
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Eurasian Soil Science, 2017
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Journal of forest science, Dec 31, 2006
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Lietuvos miško dirvožemių monitoringas 16x 16 km bioindikatoriniame tinkle (iš viso 67-i NSP - nu... more Lietuvos miško dirvožemių monitoringas 16x 16 km bioindikatoriniame tinkle (iš viso 67-i NSP - nuolatinio stebėjimo ploteliai) vykdytas du kartus: 1992 ir 1998 metais. Antrojo monitoringo metu pakartotinai nustatyta miško dirvožemių reakcija ir užtarša judriąja siera bei sunkiųjų metalų (Cd, Cr, Ni, Pb, Cu ir Zn) sankaupa miško paklotėse. Nustatyta , kad paprastuosiuose smėlžemiuose (Haplic Arenosols) augančiuose pušynuose per 6 metus miško pakločių ir pačio viršutinio (0-5 cm) mineralinio dirvožemio sluoksnio rūgštumas iš esmės nepakito , giliau (5-10 ir 10-20 cm) pašarmėjo 0,26-0,32 pHcac12. Nuo 1992 iki 1998 m. miško paklotėse judriosios sieros koncentracija vidutiniškai sumažėjo 1,4-1,8 k., sankaupa - apie 2 kartus. Miško paklotėse iš esmės nepakito Pb, Cu ir Zn kiekiai, o Ni, Cd ir Cr koncentracijos vidutiniškai 1,4-2,4 karto sumažėjo. Tam įtakos galėjo turėti ne vien sumažėjusi oro tarša, bet ir lietinga 1998 m. vasaraLietuvos miškų instituta
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Lietuvos miškų instituta
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Lietuvos miškų institutasUAB "Fermentas"Vytauto Didžiojo universiteta
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Lietuvos žemdirbystės instituto Perlojos bandymų stotyje 1960 m. įrengtas stacionarinis bandymas,... more Lietuvos žemdirbystės instituto Perlojos bandymų stotyje 1960 m. įrengtas stacionarinis bandymas, siekiant palyginti žemės ūkio augalų ir pušynų produktyvumą smėlžemiuose. Nuo 1995 m. bandyme ariamos žemės dirvonuoja. Straipsnyje pateikiami 2004 m. atliktų tyrimų duomenys apie įveistų ir savaime atžėlusių pušynų būklę ir augimą bei palyginamos smėlžemių cheminės savybės ir mikroflora pušies želdiniuose ir dirvonuojančiose žemėse. Nustatyta, kad savaiminių pušies žėlinių būklė yra geresnė negu tankesnių želdinių, kurie yra pažeisti šakninės pinties (Heterobasidion annosum (Fr.) Bref.). Tačiau retesni savaiminiai žėliniai yra mažiau produktyvūs, juose žymiai blogesnė medžių stiebų kokybė. Smėlžemių tyrimams surinkti miško paklotės (OL ir OFH sluoksniai) ir ariamojo Ap horizonto viršutinio 0-2 cm ir 2-10 cm storio sluoksnių ėminiai. Nustatyta, kad palyginti su pušies želdiniais 10 metų dirvonuojančios žemės yra 1,2-1,9 pHCaCl2 mažiau rūgščios ir 2-3 kartus labiau pasotintos judriaisiai...
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Miškų institutasLietuvos miškų instituta
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Article discusses the recent changes in agricultural land-use and soil re-naturalization processe... more Article discusses the recent changes in agricultural land-use and soil re-naturalization processes in Lithuania. The paper briefly presents re-naturalization research currently carried out in Lithuania and analysis of recent changes in arable land. Although re-naturalization research in Lithuania is relatively young, but area of agrarian soils in Lithuania affected by re-naturalization processes is huge (about 1 million ha according to year 2005 estimates). According to statistical land-use data and land-use surveys, area of arable land decreases every year, and the annual change ranges from – 1% (in 1990-1991) to 10% (in 2005). Certain cycles of changes are obvious: from 1990 to 1995 the decline in arable lands was faster. There was noticeable slowdown in the period up to 2002, followed by sudden acceleration reaching its peak in 2005. During the last five years the situation has stabilized with arable land decreasing annually by 3-4%. It is believed that in different parts of Lith...
Bookmarks Related papers MentionsView impact
EGU General Assembly Conference Abstracts, Apr 1, 2016
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Lietuvos miškų institutasLietuvos žemdirbystės instituto Perlojos bandymų stoti
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Frontiers in forests and global change, Jun 23, 2023
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Eurasian Soil Science, Jun 1, 2017
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Lietuvos miškų instituta
Bookmarks Related papers MentionsView impact
SummaryFungi play pivotal roles in ecosystem functioning, but little is known about their global ... more SummaryFungi play pivotal roles in ecosystem functioning, but little is known about their global patterns of diversity, endemicity, vulnerability to global change drivers and conservation priority areas. We applied the high-resolution PacBio sequencing technique to identify fungi based on a long DNA marker that revealed a high proportion of hitherto unknown fungal taxa. We used a Global Soil Mycobiome consortium dataset to test relative performance of various sequencing depth standardization methods (calculation of residuals, exclusion of singletons, traditional and SRS rarefaction, use of Shannon index of diversity) to find optimal protocols for statistical analyses. Altogether, we used six global surveys to infer these patterns for soil-inhabiting fungi and their functional groups. We found that residuals of log-transformed richness (including singletons) against log-transformed sequencing depth yields significantly better model estimates compared with most other standardization m...
Bookmarks Related papers MentionsView impact
During last 2 decades in Latvia forest fires affected in average 1000 ha per year. Most of those ... more During last 2 decades in Latvia forest fires affected in average 1000 ha per year. Most of those fires are in pine forests. Forest managers have to take decision about future management activities in these areas to optimize economical and ecological as well as social considerations. Therefore it is important to predict survival probabilities of trees after such events and research was financed by JSC "Latvijas valsts meži". During 2003 to 2009 totally were established 168 sample plots (500 m 2) within 28 different fire events, which covered wide range of age groups (20 to 180 years) and forest site types (from dry mineral soils to wet peat soils and drained soils). For each tree (N=3237) was measured DBH, calculated height as well was assessed fire effects (height of bark char, crown scorch, root char) and presence of damage by stem boring insects. Survival as well as presence of stem boring insects was assessed during 2008 to 2009 twice a year. For survival assessment we ...
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Straipsnyje pateikiami duomenys apie skirtinguose mineraliniuose dirvožemiuose ir skirtingoje žem... more Straipsnyje pateikiami duomenys apie skirtinguose mineraliniuose dirvožemiuose ir skirtingoje žemėnaudoje (ariama ar dirvonuojanti žemė, miškas) esančias anglies (C) ir azoto (N) koncentracijas ir sankaupas mikrobiotos biomasėje. Tyrimai 2012 ir 2014 m. rugsėjo mėnesiais vykdyti Lietuvos smėlžemiuose (Arcnosols) ir rudžemiuose (Cambisols). Smėlžemiai tirti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Perlojos bandymų stotyje, kurioje dirvožemis tirtas ariamoje (įvairių javų pasėliai) ir dirvonuojančioje žemėse, pušyne bei beržyne. Rudžemiai tirti LAMMC Žemdirbystės instituto pašarinių žirnių pasėlyje bei mišriame beržyne (Kėdainių m. u. Dotnuvos girininkija). Tyrimais nustatyta, kad derlingesniuose rudžemiuose visuose biotopuose mikrobiotos biomasės anglies (DMB-C) ir azoto (DMB-N) vidutinės koncentracijos ir sankaupos buvo atitinkamai apie 16-18 kartų ir 5-7 kartus didesnės, negu smėlžemiuose. Šios koncentracijos ir sankaupos daugeliu atvejų didžiausios buvo medynuoseThe aim o...
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Eurasian Soil Science, 2017
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Journal of forest science, Dec 31, 2006
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Lietuvos miško dirvožemių monitoringas 16x 16 km bioindikatoriniame tinkle (iš viso 67-i NSP - nu... more Lietuvos miško dirvožemių monitoringas 16x 16 km bioindikatoriniame tinkle (iš viso 67-i NSP - nuolatinio stebėjimo ploteliai) vykdytas du kartus: 1992 ir 1998 metais. Antrojo monitoringo metu pakartotinai nustatyta miško dirvožemių reakcija ir užtarša judriąja siera bei sunkiųjų metalų (Cd, Cr, Ni, Pb, Cu ir Zn) sankaupa miško paklotėse. Nustatyta , kad paprastuosiuose smėlžemiuose (Haplic Arenosols) augančiuose pušynuose per 6 metus miško pakločių ir pačio viršutinio (0-5 cm) mineralinio dirvožemio sluoksnio rūgštumas iš esmės nepakito , giliau (5-10 ir 10-20 cm) pašarmėjo 0,26-0,32 pHcac12. Nuo 1992 iki 1998 m. miško paklotėse judriosios sieros koncentracija vidutiniškai sumažėjo 1,4-1,8 k., sankaupa - apie 2 kartus. Miško paklotėse iš esmės nepakito Pb, Cu ir Zn kiekiai, o Ni, Cd ir Cr koncentracijos vidutiniškai 1,4-2,4 karto sumažėjo. Tam įtakos galėjo turėti ne vien sumažėjusi oro tarša, bet ir lietinga 1998 m. vasaraLietuvos miškų instituta
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Lietuvos miškų instituta
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Lietuvos miškų institutasUAB "Fermentas"Vytauto Didžiojo universiteta
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Lietuvos žemdirbystės instituto Perlojos bandymų stotyje 1960 m. įrengtas stacionarinis bandymas,... more Lietuvos žemdirbystės instituto Perlojos bandymų stotyje 1960 m. įrengtas stacionarinis bandymas, siekiant palyginti žemės ūkio augalų ir pušynų produktyvumą smėlžemiuose. Nuo 1995 m. bandyme ariamos žemės dirvonuoja. Straipsnyje pateikiami 2004 m. atliktų tyrimų duomenys apie įveistų ir savaime atžėlusių pušynų būklę ir augimą bei palyginamos smėlžemių cheminės savybės ir mikroflora pušies želdiniuose ir dirvonuojančiose žemėse. Nustatyta, kad savaiminių pušies žėlinių būklė yra geresnė negu tankesnių želdinių, kurie yra pažeisti šakninės pinties (Heterobasidion annosum (Fr.) Bref.). Tačiau retesni savaiminiai žėliniai yra mažiau produktyvūs, juose žymiai blogesnė medžių stiebų kokybė. Smėlžemių tyrimams surinkti miško paklotės (OL ir OFH sluoksniai) ir ariamojo Ap horizonto viršutinio 0-2 cm ir 2-10 cm storio sluoksnių ėminiai. Nustatyta, kad palyginti su pušies želdiniais 10 metų dirvonuojančios žemės yra 1,2-1,9 pHCaCl2 mažiau rūgščios ir 2-3 kartus labiau pasotintos judriaisiai...
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Miškų institutasLietuvos miškų instituta
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Article discusses the recent changes in agricultural land-use and soil re-naturalization processe... more Article discusses the recent changes in agricultural land-use and soil re-naturalization processes in Lithuania. The paper briefly presents re-naturalization research currently carried out in Lithuania and analysis of recent changes in arable land. Although re-naturalization research in Lithuania is relatively young, but area of agrarian soils in Lithuania affected by re-naturalization processes is huge (about 1 million ha according to year 2005 estimates). According to statistical land-use data and land-use surveys, area of arable land decreases every year, and the annual change ranges from – 1% (in 1990-1991) to 10% (in 2005). Certain cycles of changes are obvious: from 1990 to 1995 the decline in arable lands was faster. There was noticeable slowdown in the period up to 2002, followed by sudden acceleration reaching its peak in 2005. During the last five years the situation has stabilized with arable land decreasing annually by 3-4%. It is believed that in different parts of Lith...
Bookmarks Related papers MentionsView impact
EGU General Assembly Conference Abstracts, Apr 1, 2016
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Bookmarks Related papers MentionsView impact