Loreta Anilionytė - Academia.edu (original) (raw)

Papers by Loreta Anilionytė

In general the ethics of A.Schopenhauer is branded as an ethics of pessimism and irrationality. B... more In general the ethics of A.Schopenhauer is branded as an ethics of pessimism and irrationality. But inquiring the phenomena of solitude, suffering, sympathy and justice, the author of the article gradually approaches the notion that Schopenhauer’s ethics represents and explicates the real human situation in the world much better than the theories of rational ethical optimism. Finally, she concludes that the so-called irrational pessimistic ethics of A.Shopenchauer is the ethics of wisdom

Author analyzes Scheller’s ethics of values and shows that it appeared as a counterpart to the fo... more Author analyzes Scheller’s ethics of values and shows that it appeared as a counterpart to the formalism of Kant; that by means of the phenomenological method of Husserl, it is transformed into ontology, which inquires moral qualities and their connections. She comes to the conclusion that the phenomenological theory of values is metaphysics, which regards value as ideal and independent of the consciousness of the person. Therefore, its relation with practical human activity appears problematic, and such ethics faces many dilemmas which it is unable to solve. It is claimed that Scheller did not succeed in overcoming Kant, for his ethics embodies the nerve of morality, the principle of unconditional duty, based upon personal autonomy

A few, according to the author, characteristic receptions of a suffering problem in the philosoph... more A few, according to the author, characteristic receptions of a suffering problem in the philosophy of Western Europe, which demonstrate the multidimensionality of both a problem and the ways of resolution, are distinguished in the article. It covers the analysis of conception of suffering by A. Schopenhauer, F. Nietzsche, representatives of phenomenology M. Scheler and N. Hartmann, interpretations of suffering by representatives of existentialism, focusing on the analysis of K. Jaspers’ marginal situations. It should be noted that the conception of suffering as a marginal situation, raised by existentialism, was also the ground for contemplations by Lithuanian philosophers A. Maceina and J. Girnius, the followers of existentialism. It is revealed that J. Girnius associates suffering with an individual’s improvement and ability not to fall apart and remain loyal to a human ideal in the face of suffering. It should be noted that J. Girnius does not think that the reduction of sufferin...

The author analyses Scheller's life and his ethics of values and shows that it appeeared as a... more The author analyses Scheller's life and his ethics of values and shows that it appeeared as a counterpart to the formalism of Kant; that by means of the phenomenological method of Husserl, it is transformed into ontology, which inquires moral qualities and their connections. Ideas of Husserl, importart to Scheller's ethics, are considered in detail. It is shown that in his ethics Scheler supplanted Husserl's intellectualism by the "commitment to the world". He regarded Husserl's theory as having the "remnants of ill-feeling towards the world". Scheler's concept of "ordo amoris" is analysed as the most characteristic sign of his rejection of Husserl's phenomenology. The author comes to the conclusion that the phenomenological theory of values is metaphysics, which regards value as ideal and independent of the consciousness of the person. Therefore, its relation with practical human activity appears problematic, and such ethics fac...

Bibliogr. str. galeIn this part of the article, Kant's theoretical and practical philosophy i... more Bibliogr. str. galeIn this part of the article, Kant's theoretical and practical philosophy is considered, along with a critique of the former empiricism and rationalism, the future of scientific metaphysics and its consequences of moralityVytauto Didžiojo universitetasŠvietimo akademij

Apie Loretos Anilionytės monografiją "Naujųjų amžių etikos profiliai".Lietuvos edukolog... more Apie Loretos Anilionytės monografiją "Naujųjų amžių etikos profiliai".Lietuvos edukologijos universiteta

Straipsnyje nagrinėjama vokiečių fenomenologijos atstovo Maxo Schelerio asmenybės samprata. Parod... more Straipsnyje nagrinėjama vokiečių fenomenologijos atstovo Maxo Schelerio asmenybės samprata. Parodoma, kad Scheleris savo žmogaus koncepciją kūrė aksiologinės etikos rėmuose, taip pat, kaip ir etikoje polemizuodamas su Kanto žmogaus samprata, t.y. jos racionalizavimu. Parodoma, kaip ankstyvojo Schelerio kūrybos periodo asmenybės koncepcija gerokai skyrėsi nuo vėlyvojo jo kūrybos periodo koncepcijosThe article considers the concept of personality as it is presented in the phenomenology of German philosopher Max Scheler, who elaborated this concept within the frameworks of his axiological ethics in polemics with Kant's rationalistic approach to man. Also the article indicates the differences in the concept of personality noticeable in the early and late Scheler's writingsVytauto Didžiojo universitetasŠvietimo akademij

Article is devoted to the ethics of ancient Cynicism. It discusses the sources and the developmen... more Article is devoted to the ethics of ancient Cynicism. It discusses the sources and the development of the philosophy of Cynicism. Cynics were not interested in speculative problems. They relied upon empiricism and common sense. Theory was not their end. Like the other Socratic schools, Cynics focused their attention on ethics. Nevertheless, their ethics were not the traditional ethical theory. It was the ethics of living and behaving. The principles of such ethics had to be confirmed by life itself. From an analysis of Cynical concepts of nature, culture, wisdom and asceticism, it follows that Cynics divided reality into two opposed parts – nature and civilization. They regarded the latter as dangerous and corrupting. The article shows that from the very beginning of Cynicism, its thinkers resembled the Stoics by their attempts to underline the importance of freedom and moral independence. Later, consideration of the concepts of autarky and apathy brought Cynicism and Stoicism even ...

In the article the concept of resentment of the German phenomenologist Scheler is considered. As ... more In the article the concept of resentment of the German phenomenologist Scheler is considered. As a rule, this concept is not regarded as a fundamental notion of Scheler‘s philosophy and ethics. Nevertheless, the philosopher makes a lot of play about resentment in the axiological orientation of the person and in society. This fact makes us reconsider the mentioned attitude. Scheler borrows the notion from Nietzsche and modifies it significantly by means of phenomenological ethics. He treats resentment as the person, society and culture poisoning factor. The phenomenological, sociological and religious aspects of resentment are considered in the article. Its author comes to the conclusion that Scheler proposes the \u84ordo amoris, based on irrational faith, as the way out of resentment

Vytauto Didžiojo universitetasŠvietimo akademij

Vytauto Didžiojo universitetasŠvietimo akademij

Problemos, 2014

1991 m. vasario 11 d. Vilniaus universitete S. Laskienė apgynė filosofijos mokslų kandidato diser... more 1991 m. vasario 11 d. Vilniaus universitete S. Laskienė apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją „Metafizikos ir mokslo demarkacijos problema“. Disertacijos mokslinis vadovas – prof. E. Nekrašas, oficialieji oponentai: J. Minkevičius ir M. P. Šaulauskas. Disertacijos pirmame skyriuje analizuojami teorinio žinojimo vienovės antikoje ir viduramžiais pagrindai, vėlesnis metafizikos ir specialiųjų mokslų diferenciacijos procesas. Antrame skyriuje apžvelgiamas metafizikos ir mokslo santykio aiškinimas pirmajame ir antrajame pozityvizme, aptariami verifikacijos ir falsifikacijos principai. Trečiame skyriuje atskleidžiamas pozityvus metafizikos vaidmuo formuojantis ir vystantis mokslui. Daroma išvada, kad metafizinės idėjos ir principai suvaidino svarbų vaidmenį formuojantis klasikinei gamtotyrai.

Problemos, 2014

1993 m. gegužės 20 d. Filosofijos, sociologijos ir teisės institute E. Gefenas apgynė filosofijos... more 1993 m. gegužės 20 d. Filosofijos, sociologijos ir teisės institute E. Gefenas apgynė filosofijos daktaro disertaciją „Siuolaikinė medicininė etika: asmens autonomija ir paternalizmas“. Mokslinis darbo vadovas – doc. V. Žemaitis, oficialieji oponentai: doc. C. Kalenda ir prof. A. Gostautas. Disertacijoje analizuojamas asmens autonomijos ir medicininio paternalizmo priespriesos aktualumas profesinės ir medicininės etikos (arba bioetikos) požiūriu, aptariamos sios etikos istakos, parodoma paternalizmo svarba tradicinei arba hipokratinei medicinos etikai, nagrinėjamos filosofinės ir sociokultūrinės etinių paradigmų kaitos medicinoje ir bioetikos susiformavimo prielaidos.

Problemos

Straipsnyje teigiama, kad I. Kanto privalėjimo etika, palyginti su Naujųjų amžių deskriptyvine et... more Straipsnyje teigiama, kad I. Kanto privalėjimo etika, palyginti su Naujųjų amžių deskriptyvine etika, buvo perversmas šioje srityje. Nors ir konfrontuodamas su ankstesnėmis etinėmis teorijomis, I. Kantas daug ką perėmė iš Naujųjų amžių etikos, pvz., dviejų žmogaus potencijų – jutimiškumo ir racionalumo – schemą bei šių potencijų sampratas, kurios turėjo įtakos jo etikai. Vertybės problema straipsnyje pristatoma analizuojant formaliųjų ir materialiųjų principų sąvokas. I. Kanto nuomone, jutimiškosios žmogaus prigimties apraiškos dorovės požiūriu yra indiferentiškos, o tikrai vertingas yra tik proto pasaulis. I. Kantas mano, kad praktinio elgesio srityje (dorovėje) galima atrasti tą sferą, kur protas elgiasi besąlygiškai, pateikdamas būtinus ir visuotinius teiginius, kur jis išsiveržia iš patyrimo, įgaudamas tikrą grynumo potenciją. Gnoseologinis mąstymo būdas lėmė tai, kad moralės turinys buvo atmestas kaip nebūtinas ir aukščiausias dorovės dėsnis (kartu ir dorovinė vertybė) galėjo r...

Problemos

Straipsnyje nagrinėjamas apriorinis dorovės pagrindimas M. Schelerio fenomenologinėje etikoje. Ve... more Straipsnyje nagrinėjamas apriorinis dorovės pagrindimas M. Schelerio fenomenologinėje etikoje. Vertybių problema šioje etikoje iš esmės yra vertinimo sugebėjimo problema. Aktai, kuriuose pasirodo vertybė kaip duotybė, vadinami intencionaliniu jutimu, griežtai skiriamu nuo psichologijos jausmų sąvokos. M. Schelerio teigimu, jausmai sudaro tam tikrus prasmingus išgyvenimus, todėl vertybių jutimas galiausiai yra kognityvus. Aptariamas jausmų apriorinės struktūros pagrindimas. M. Schelerio aprioriškumo samprata pagrįsta fenomenologine redukcija, aprioriniais laikomi visi teiginiai ir reikšmės, kurie įgyjami betarpiškos įžvalgos turinyje. Visas pasaulio pažinimas galimas tik aktyviai, t. y. emocionaliai jame dalyvaujant. Emocionaliosios intuicijos akte subjektas tik pasyviai prisitaiko prie jau gatavų esmių suvokimo. Aukščiausia žmogaus dvasios potencija – meilė – nesukuria vertybių, tik padeda jas geriau aptikti ir stebėti. Vertybės pažįstamos jutime, preferencijoje, meilėje bei neapyka...

Problemos

Straipsnyje analizuojama vokiečių fenomenologo Maxo Schelerio filosofijos ir etikos pagrindinė są... more Straipsnyje analizuojama vokiečių fenomenologo Maxo Schelerio filosofijos ir etikos pagrindinė sąvoka – vertybė. Teigiama, kad M. Scheleris bandė kurti ontologinę teoriją, pripažindamas vertybėms savarankišką egzistenciją, kai žmogus tampa pasyviu vertybių suvokėju. Vertybių esmės teorija kyla iš emocionaliosios intuicijos sampratos, teigiančios, kad vertybė yra akivaizdžiai duotas fenomenas, o ne sprendimo, refleksijos, abstrakcijos ir panašių proto aktų produktas. Vertybės yra objektyviai egzistuojantys kokybiniai fenomenai, kaip turiniai, o ne formalūs dariniai, sąlygoja privalomybę ir sudaro ypatingą transcendentinių, virš empirijos iškilusių esmių karalystę. Sudarančios atskirą idealų pasaulį vertybės laikomos indiferentiškomis realios būties atžvilgiu. Aptariama M. Schelerio vertybių ir gėrybių perskyra. Autorė kritikuoja M. Schelerio teoriją dėl neaiškumo, kaip nustatyti vertybių ir kitų idealių darinių skirtumą bei dėl vertybės ir privalėjimo santykio.

Problemos, Sep 29, 2014

Vertybių samprata M. Šėlerio etikoje Vertybė yra centrinė vokiečių fėnomenologo Makso Šėlerio (Sc... more Vertybių samprata M. Šėlerio etikoje Vertybė yra centrinė vokiečių fėnomenologo Makso Šėlerio (Scheler) teorijos sąvoka. Kaip tik apie ją sukasi bei jos pagrindu konstruojama visa jo etinė bei filosofinė koncepcija. M. Šėlerio vertybių esmės teorija lyg tiesio giai iškyla iš emocionaliosios intuicijos sampratos. Esą vertybė-tai akivaiz džiai duotas fenomenas, o ne sprendimo, refleksijos, abstrakcijos ir panašių "antrinių", t. y. priklausančių proto sferai, aktų produktas. Ši tezė kyla iš no ro atsiriboti nuo aksiologijos pradininkų-Hermano Locės (Lotze) ir Bade no mokyklos neokantininkų, plėtojusių "reikšmės" koncepciją, kuri, M. Šėle rio nuomone, skatinanti subjektyvizmą. M. Šėleris modifikuoja ir tiesioginių savo pirmtakų Franco Brentano ir Edmundo Huserlio (Husserl) patiūras. F. Brentano teorijoje M. Šėleriui nep&iimtinas emocinių fenomenų, taip pat siekimo aktų bei funkcijų intelektualizavimas bei formalizavimas, dėl kurių ryškėja gnoseologizmo tendencijos ir kartu...:. ontologizmo stoka. Tas pats pa sakytina ir apie E. Huserlio pirmojo etapo patiūrą, jog vertybė esanti visiš kas vertinamojo akto koreliatas. Pats M. Šėleris bando kurti ontologinę te oriją, pripatindamas vertybėms visiškai savarankišką egzistenciją, kai žmo gus tampa pasyviu vertybių suvokėju. Pirmiausia vertybes M. Šėleris apibrėžia negatyviąja prasme: jos nesan čios vertingi daiktai, neatsirandančios subjekto-objekto santykiuose, nesan čios sprendimo išdava, nepriklausančios nuo žmogaus bei jo pskhofi7. inės sandaros, taigi nesančios subjekto jėgos, dispozicijos, sugebėjimai ir pan,;, šūs dalykai, kuriuos jis galėtų priskirti ob_iektui. Tokie negatyvūs ar palygina1->ie ji apibrėžimai sudaro M. Šėlerio svarstymų pamatą. Visgi negalima būtų nepastebėti bandymo minėtus negatyvius apibrP:H mus išversti į pozityvią kalbą: vertybės apibrėžiamos kaip betarpiškai duoti fenomenai ir todėl suvokiamos šių fenomenų įžvalgojė, taigi ne patinime, o specifiniuose vertinimo (arba M. Šėlerio žodžiais-"jautimo") aktuose. To kios vertybės, kaip objektyviai egzistuojantys kokybiniai fenomena� kaip tu riniai, o ne formalūs dariniai, sąlygoja privalomybę ir sudaro ypatingą trans cendentinių, virš empirijos iškilusių esmių karalystę. Vertybė-tai fenome nas, atsiskleidžiantis emocionaliosios intuicijos akte, bet nesukuriamas jame, o tik pasirodantis, "aptinkamas". M. Šėleris vertybes lygina su jutiminėmis kokybėmis, spalvomis, tonais ir t. t. (beje, tokį palyginimą galima atrasti viso je intuicicnizmo etikoje). Priežastis čia turbūt ta, kad neįmanoma "sučiupti" vertybės; vienintelis jos egzistavimo būdas-akivaizdumas, dėl to visos prn

In general the ethics of A.Schopenhauer is branded as an ethics of pessimism and irrationality. B... more In general the ethics of A.Schopenhauer is branded as an ethics of pessimism and irrationality. But inquiring the phenomena of solitude, suffering, sympathy and justice, the author of the article gradually approaches the notion that Schopenhauer’s ethics represents and explicates the real human situation in the world much better than the theories of rational ethical optimism. Finally, she concludes that the so-called irrational pessimistic ethics of A.Shopenchauer is the ethics of wisdom

Author analyzes Scheller’s ethics of values and shows that it appeared as a counterpart to the fo... more Author analyzes Scheller’s ethics of values and shows that it appeared as a counterpart to the formalism of Kant; that by means of the phenomenological method of Husserl, it is transformed into ontology, which inquires moral qualities and their connections. She comes to the conclusion that the phenomenological theory of values is metaphysics, which regards value as ideal and independent of the consciousness of the person. Therefore, its relation with practical human activity appears problematic, and such ethics faces many dilemmas which it is unable to solve. It is claimed that Scheller did not succeed in overcoming Kant, for his ethics embodies the nerve of morality, the principle of unconditional duty, based upon personal autonomy

A few, according to the author, characteristic receptions of a suffering problem in the philosoph... more A few, according to the author, characteristic receptions of a suffering problem in the philosophy of Western Europe, which demonstrate the multidimensionality of both a problem and the ways of resolution, are distinguished in the article. It covers the analysis of conception of suffering by A. Schopenhauer, F. Nietzsche, representatives of phenomenology M. Scheler and N. Hartmann, interpretations of suffering by representatives of existentialism, focusing on the analysis of K. Jaspers’ marginal situations. It should be noted that the conception of suffering as a marginal situation, raised by existentialism, was also the ground for contemplations by Lithuanian philosophers A. Maceina and J. Girnius, the followers of existentialism. It is revealed that J. Girnius associates suffering with an individual’s improvement and ability not to fall apart and remain loyal to a human ideal in the face of suffering. It should be noted that J. Girnius does not think that the reduction of sufferin...

The author analyses Scheller's life and his ethics of values and shows that it appeeared as a... more The author analyses Scheller's life and his ethics of values and shows that it appeeared as a counterpart to the formalism of Kant; that by means of the phenomenological method of Husserl, it is transformed into ontology, which inquires moral qualities and their connections. Ideas of Husserl, importart to Scheller's ethics, are considered in detail. It is shown that in his ethics Scheler supplanted Husserl's intellectualism by the "commitment to the world". He regarded Husserl's theory as having the "remnants of ill-feeling towards the world". Scheler's concept of "ordo amoris" is analysed as the most characteristic sign of his rejection of Husserl's phenomenology. The author comes to the conclusion that the phenomenological theory of values is metaphysics, which regards value as ideal and independent of the consciousness of the person. Therefore, its relation with practical human activity appears problematic, and such ethics fac...

Bibliogr. str. galeIn this part of the article, Kant's theoretical and practical philosophy i... more Bibliogr. str. galeIn this part of the article, Kant's theoretical and practical philosophy is considered, along with a critique of the former empiricism and rationalism, the future of scientific metaphysics and its consequences of moralityVytauto Didžiojo universitetasŠvietimo akademij

Apie Loretos Anilionytės monografiją "Naujųjų amžių etikos profiliai".Lietuvos edukolog... more Apie Loretos Anilionytės monografiją "Naujųjų amžių etikos profiliai".Lietuvos edukologijos universiteta

Straipsnyje nagrinėjama vokiečių fenomenologijos atstovo Maxo Schelerio asmenybės samprata. Parod... more Straipsnyje nagrinėjama vokiečių fenomenologijos atstovo Maxo Schelerio asmenybės samprata. Parodoma, kad Scheleris savo žmogaus koncepciją kūrė aksiologinės etikos rėmuose, taip pat, kaip ir etikoje polemizuodamas su Kanto žmogaus samprata, t.y. jos racionalizavimu. Parodoma, kaip ankstyvojo Schelerio kūrybos periodo asmenybės koncepcija gerokai skyrėsi nuo vėlyvojo jo kūrybos periodo koncepcijosThe article considers the concept of personality as it is presented in the phenomenology of German philosopher Max Scheler, who elaborated this concept within the frameworks of his axiological ethics in polemics with Kant's rationalistic approach to man. Also the article indicates the differences in the concept of personality noticeable in the early and late Scheler's writingsVytauto Didžiojo universitetasŠvietimo akademij

Article is devoted to the ethics of ancient Cynicism. It discusses the sources and the developmen... more Article is devoted to the ethics of ancient Cynicism. It discusses the sources and the development of the philosophy of Cynicism. Cynics were not interested in speculative problems. They relied upon empiricism and common sense. Theory was not their end. Like the other Socratic schools, Cynics focused their attention on ethics. Nevertheless, their ethics were not the traditional ethical theory. It was the ethics of living and behaving. The principles of such ethics had to be confirmed by life itself. From an analysis of Cynical concepts of nature, culture, wisdom and asceticism, it follows that Cynics divided reality into two opposed parts – nature and civilization. They regarded the latter as dangerous and corrupting. The article shows that from the very beginning of Cynicism, its thinkers resembled the Stoics by their attempts to underline the importance of freedom and moral independence. Later, consideration of the concepts of autarky and apathy brought Cynicism and Stoicism even ...

In the article the concept of resentment of the German phenomenologist Scheler is considered. As ... more In the article the concept of resentment of the German phenomenologist Scheler is considered. As a rule, this concept is not regarded as a fundamental notion of Scheler‘s philosophy and ethics. Nevertheless, the philosopher makes a lot of play about resentment in the axiological orientation of the person and in society. This fact makes us reconsider the mentioned attitude. Scheler borrows the notion from Nietzsche and modifies it significantly by means of phenomenological ethics. He treats resentment as the person, society and culture poisoning factor. The phenomenological, sociological and religious aspects of resentment are considered in the article. Its author comes to the conclusion that Scheler proposes the \u84ordo amoris, based on irrational faith, as the way out of resentment

Vytauto Didžiojo universitetasŠvietimo akademij

Vytauto Didžiojo universitetasŠvietimo akademij

Problemos, 2014

1991 m. vasario 11 d. Vilniaus universitete S. Laskienė apgynė filosofijos mokslų kandidato diser... more 1991 m. vasario 11 d. Vilniaus universitete S. Laskienė apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją „Metafizikos ir mokslo demarkacijos problema“. Disertacijos mokslinis vadovas – prof. E. Nekrašas, oficialieji oponentai: J. Minkevičius ir M. P. Šaulauskas. Disertacijos pirmame skyriuje analizuojami teorinio žinojimo vienovės antikoje ir viduramžiais pagrindai, vėlesnis metafizikos ir specialiųjų mokslų diferenciacijos procesas. Antrame skyriuje apžvelgiamas metafizikos ir mokslo santykio aiškinimas pirmajame ir antrajame pozityvizme, aptariami verifikacijos ir falsifikacijos principai. Trečiame skyriuje atskleidžiamas pozityvus metafizikos vaidmuo formuojantis ir vystantis mokslui. Daroma išvada, kad metafizinės idėjos ir principai suvaidino svarbų vaidmenį formuojantis klasikinei gamtotyrai.

Problemos, 2014

1993 m. gegužės 20 d. Filosofijos, sociologijos ir teisės institute E. Gefenas apgynė filosofijos... more 1993 m. gegužės 20 d. Filosofijos, sociologijos ir teisės institute E. Gefenas apgynė filosofijos daktaro disertaciją „Siuolaikinė medicininė etika: asmens autonomija ir paternalizmas“. Mokslinis darbo vadovas – doc. V. Žemaitis, oficialieji oponentai: doc. C. Kalenda ir prof. A. Gostautas. Disertacijoje analizuojamas asmens autonomijos ir medicininio paternalizmo priespriesos aktualumas profesinės ir medicininės etikos (arba bioetikos) požiūriu, aptariamos sios etikos istakos, parodoma paternalizmo svarba tradicinei arba hipokratinei medicinos etikai, nagrinėjamos filosofinės ir sociokultūrinės etinių paradigmų kaitos medicinoje ir bioetikos susiformavimo prielaidos.

Problemos

Straipsnyje teigiama, kad I. Kanto privalėjimo etika, palyginti su Naujųjų amžių deskriptyvine et... more Straipsnyje teigiama, kad I. Kanto privalėjimo etika, palyginti su Naujųjų amžių deskriptyvine etika, buvo perversmas šioje srityje. Nors ir konfrontuodamas su ankstesnėmis etinėmis teorijomis, I. Kantas daug ką perėmė iš Naujųjų amžių etikos, pvz., dviejų žmogaus potencijų – jutimiškumo ir racionalumo – schemą bei šių potencijų sampratas, kurios turėjo įtakos jo etikai. Vertybės problema straipsnyje pristatoma analizuojant formaliųjų ir materialiųjų principų sąvokas. I. Kanto nuomone, jutimiškosios žmogaus prigimties apraiškos dorovės požiūriu yra indiferentiškos, o tikrai vertingas yra tik proto pasaulis. I. Kantas mano, kad praktinio elgesio srityje (dorovėje) galima atrasti tą sferą, kur protas elgiasi besąlygiškai, pateikdamas būtinus ir visuotinius teiginius, kur jis išsiveržia iš patyrimo, įgaudamas tikrą grynumo potenciją. Gnoseologinis mąstymo būdas lėmė tai, kad moralės turinys buvo atmestas kaip nebūtinas ir aukščiausias dorovės dėsnis (kartu ir dorovinė vertybė) galėjo r...

Problemos

Straipsnyje nagrinėjamas apriorinis dorovės pagrindimas M. Schelerio fenomenologinėje etikoje. Ve... more Straipsnyje nagrinėjamas apriorinis dorovės pagrindimas M. Schelerio fenomenologinėje etikoje. Vertybių problema šioje etikoje iš esmės yra vertinimo sugebėjimo problema. Aktai, kuriuose pasirodo vertybė kaip duotybė, vadinami intencionaliniu jutimu, griežtai skiriamu nuo psichologijos jausmų sąvokos. M. Schelerio teigimu, jausmai sudaro tam tikrus prasmingus išgyvenimus, todėl vertybių jutimas galiausiai yra kognityvus. Aptariamas jausmų apriorinės struktūros pagrindimas. M. Schelerio aprioriškumo samprata pagrįsta fenomenologine redukcija, aprioriniais laikomi visi teiginiai ir reikšmės, kurie įgyjami betarpiškos įžvalgos turinyje. Visas pasaulio pažinimas galimas tik aktyviai, t. y. emocionaliai jame dalyvaujant. Emocionaliosios intuicijos akte subjektas tik pasyviai prisitaiko prie jau gatavų esmių suvokimo. Aukščiausia žmogaus dvasios potencija – meilė – nesukuria vertybių, tik padeda jas geriau aptikti ir stebėti. Vertybės pažįstamos jutime, preferencijoje, meilėje bei neapyka...

Problemos

Straipsnyje analizuojama vokiečių fenomenologo Maxo Schelerio filosofijos ir etikos pagrindinė są... more Straipsnyje analizuojama vokiečių fenomenologo Maxo Schelerio filosofijos ir etikos pagrindinė sąvoka – vertybė. Teigiama, kad M. Scheleris bandė kurti ontologinę teoriją, pripažindamas vertybėms savarankišką egzistenciją, kai žmogus tampa pasyviu vertybių suvokėju. Vertybių esmės teorija kyla iš emocionaliosios intuicijos sampratos, teigiančios, kad vertybė yra akivaizdžiai duotas fenomenas, o ne sprendimo, refleksijos, abstrakcijos ir panašių proto aktų produktas. Vertybės yra objektyviai egzistuojantys kokybiniai fenomenai, kaip turiniai, o ne formalūs dariniai, sąlygoja privalomybę ir sudaro ypatingą transcendentinių, virš empirijos iškilusių esmių karalystę. Sudarančios atskirą idealų pasaulį vertybės laikomos indiferentiškomis realios būties atžvilgiu. Aptariama M. Schelerio vertybių ir gėrybių perskyra. Autorė kritikuoja M. Schelerio teoriją dėl neaiškumo, kaip nustatyti vertybių ir kitų idealių darinių skirtumą bei dėl vertybės ir privalėjimo santykio.

Problemos, Sep 29, 2014

Vertybių samprata M. Šėlerio etikoje Vertybė yra centrinė vokiečių fėnomenologo Makso Šėlerio (Sc... more Vertybių samprata M. Šėlerio etikoje Vertybė yra centrinė vokiečių fėnomenologo Makso Šėlerio (Scheler) teorijos sąvoka. Kaip tik apie ją sukasi bei jos pagrindu konstruojama visa jo etinė bei filosofinė koncepcija. M. Šėlerio vertybių esmės teorija lyg tiesio giai iškyla iš emocionaliosios intuicijos sampratos. Esą vertybė-tai akivaiz džiai duotas fenomenas, o ne sprendimo, refleksijos, abstrakcijos ir panašių "antrinių", t. y. priklausančių proto sferai, aktų produktas. Ši tezė kyla iš no ro atsiriboti nuo aksiologijos pradininkų-Hermano Locės (Lotze) ir Bade no mokyklos neokantininkų, plėtojusių "reikšmės" koncepciją, kuri, M. Šėle rio nuomone, skatinanti subjektyvizmą. M. Šėleris modifikuoja ir tiesioginių savo pirmtakų Franco Brentano ir Edmundo Huserlio (Husserl) patiūras. F. Brentano teorijoje M. Šėleriui nep&iimtinas emocinių fenomenų, taip pat siekimo aktų bei funkcijų intelektualizavimas bei formalizavimas, dėl kurių ryškėja gnoseologizmo tendencijos ir kartu...:. ontologizmo stoka. Tas pats pa sakytina ir apie E. Huserlio pirmojo etapo patiūrą, jog vertybė esanti visiš kas vertinamojo akto koreliatas. Pats M. Šėleris bando kurti ontologinę te oriją, pripatindamas vertybėms visiškai savarankišką egzistenciją, kai žmo gus tampa pasyviu vertybių suvokėju. Pirmiausia vertybes M. Šėleris apibrėžia negatyviąja prasme: jos nesan čios vertingi daiktai, neatsirandančios subjekto-objekto santykiuose, nesan čios sprendimo išdava, nepriklausančios nuo žmogaus bei jo pskhofi7. inės sandaros, taigi nesančios subjekto jėgos, dispozicijos, sugebėjimai ir pan,;, šūs dalykai, kuriuos jis galėtų priskirti ob_iektui. Tokie negatyvūs ar palygina1->ie ji apibrėžimai sudaro M. Šėlerio svarstymų pamatą. Visgi negalima būtų nepastebėti bandymo minėtus negatyvius apibrP:H mus išversti į pozityvią kalbą: vertybės apibrėžiamos kaip betarpiškai duoti fenomenai ir todėl suvokiamos šių fenomenų įžvalgojė, taigi ne patinime, o specifiniuose vertinimo (arba M. Šėlerio žodžiais-"jautimo") aktuose. To kios vertybės, kaip objektyviai egzistuojantys kokybiniai fenomena� kaip tu riniai, o ne formalūs dariniai, sąlygoja privalomybę ir sudaro ypatingą trans cendentinių, virš empirijos iškilusių esmių karalystę. Vertybė-tai fenome nas, atsiskleidžiantis emocionaliosios intuicijos akte, bet nesukuriamas jame, o tik pasirodantis, "aptinkamas". M. Šėleris vertybes lygina su jutiminėmis kokybėmis, spalvomis, tonais ir t. t. (beje, tokį palyginimą galima atrasti viso je intuicicnizmo etikoje). Priežastis čia turbūt ta, kad neįmanoma "sučiupti" vertybės; vienintelis jos egzistavimo būdas-akivaizdumas, dėl to visos prn