Vanda Lukoseviciute - Academia.edu (original) (raw)

Uploads

Papers by Vanda Lukoseviciute

Tyrimai atlikti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkys-tės instit... more Tyrimai atlikti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkys-tės instituto Sodo augalų genetikos ir biotechnologijos skyriuje. Naudoti kriaušių (Pyrus sp.) veislių: 'Oranževoje', 'Hasselpear', 'Princesė Dagmara', 'Karalienė Jadvyga', 'Senryo', 'Koncentrat' ir hibrido Nr. 0408 mikroūgliai. Tyrimais nustatyta, kad grūdinant (inkubavus žemoje teigiamoje temperatūroje) tirtų monosacharidų kiekiai nepakito, tačiau galaktinolio ir rafinozės šeimos oligosacharidų kiekiai kriaušių mikroūgliuose gerokai padidėjo. Skirtingos grūdinimo sąlygos turėjo mažai įtakos galaktinolio ir rafinozės kiekio kitimui mikroūgliuose. Stachiozės kiekis kriaušės mikroūgliuose juos grūdinant kito nevienodai ir priklausė nuo veislės, grūdinimo sąlygų ir maitinamosios terpės sudėties. Kriaušių mikroūglių šaldymo in vitro duomenys parodė, kad grūdinimas leidžia išvengti daugelio šalčio sukeltų pažeidimų ir daugiau mikroūglių išgyvena. Grūdint...

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filiale Sodininkystės ir daržininkystės institute, Sodo... more Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filiale Sodininkystės ir daržininkystės institute, Sodo augalų genetikos ir biotechnologijos skyriuje, buvo tiriamas įvairių braškių veislių atsparumas šalčiui po 14 dienų grūdinimo ir šaldymo in vitro –10 o C temperatūroje. Buvo įvertin-tas braškių atsparumas šalčiui, priklausomai nuo sacharozės, rafinozės ir prolino priedų, įdėtų į maitinamąją terpę (MS). T. Murashige'as ir F. Skoogas (1962) maitinamąją terpę papildė 3 ir 6 % sacha-rozės, 5 % sacharozės + 1 % rafinozės, 6 % sacharozės + 0,001 % prolino priedais. Pašaldžius buvo vertinamas išgyvenusių mikroūglių skaičius (%) ir pažeidimas šalčiu (balais). Išryškėjo tiesioginė priklausomybė tarp grūdinimo trukmės, sa-charozės, rafinozės ir prolino kiekio maitinamojoje terpėje ir mikroūglių būklės. Analizuojant cukrų priedų maitinamojoje terpėje įtaką jų kaupimuisi braškių mi-kroūgliuose, MS terpė buvo papildyta įvairiu kiekiu sacharozės (0,5 %, 2 % ir 6 %). Nustatyta, kad tirpių angliava...

Braškių genetinių išteklių ilgalaikio saugojimo 4 oC temperatūroje tyrimai atlikti 2009–2012 meta... more Braškių genetinių išteklių ilgalaikio saugojimo 4 oC temperatūroje tyrimai atlikti 2009–2012 metais Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodo augalų genetikos ir biotechnologijos skyriuje. Ilgalaikio saugojimo tyrimams naudota 16 daržinės braškės (Fragaria x ananassa) veislių, vienas selekcinis numeris ir F. moschata, F. vesca, F. virginiana, F. virginiana subp. glauca rūšys. Braškių skirtingų genotipų mikroūgliai klimato kameroje laikyti 12 mėnesių ant Murashige ir Skoog bei Knopo agarizuotų maitinamųjų terpių 4 oC temperatūroje in vitro. Nustatyta, kad saugojimo žemoje teigiamoje temperatūroje metu, braškių mikroūglių būklės kitimas priklauso nuo genotipo. Ištvermingesnės žiemai braškės ir žemuogės geba geriau prisitaikyti bei išlaikyti ilgesnius eksponavimus žemoje teigiamoje temperatūroje nei neištvermingos žiemai.

Straipsnyje apžvelgiami braškės, paprastosios cidonijos, žieminio rapso, drambliažolės ir kitų ve... more Straipsnyje apžvelgiami braškės, paprastosios cidonijos, žieminio rapso, drambliažolės ir kitų vertingų žemės ūkio augalų atsparumo šalčiui tyrimų in vitro, atliktų Lietuvos so-dininkystės ir daržininkystės institute (LSDI), rezultatai. Svarbiausias tyrimų tikslas buvo nustatyti optimalias sąlygas šių augalų genotipų diferencijavimui pagal atsparumą šalčiui, įvertinti užsigrūdinimą ir jo išsilaikymą lemiančius veiksnius. Daugelio tyrimų duomenimis, kad būtų galima įvairių genotipų augalus diferencijuoti pagal atsparumą šalčiui, reikalingas grūdinimas. Tirtų augalų eksplantai šaldyti in vitro nuo –2 iki –25 °C temperatūrų intervale, parodyta, kad daugelį augalų galima diferencijuoti pagal atsparumą šalčiui šaldant –6–12 °C temperatūroje in vitro. Paaiškėjo, kad įvairių genotipų augalai skirtingai reaguoja į šaldymą in vitro. Didelę įtaką augalų atsparumui šalčiui in vitro daro angliavandeniai, vitaminai, fito-hormonai ir kt. Parodyta, kad užsigrūdinimo išsilaikymas priklauso nuo atly...

1 Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas. Ž. E. Žilibero g. 6, LT-46324 Kaunas 2 Lie... more 1 Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas. Ž. E. Žilibero g. 6, LT-46324 Kaunas 2 Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės institutas Kauno g. Abstract The article discusses the modelling of plant selection and origination methods in order to differentiate plants according to their resistance in winter. For the purpose of research, a direct link between plant health and possibilities of their cold acclimation level in vivo in appropriate climatic conditions during the investigation period was analysed. In this article, the importance of cold acclimation speed of strawberry varieties with different cold hardiness in the selection and differentiation of plants in accordance with this feature is discussed.

ABSTRACT Pastaraisiais dešimtmečiais sukurtos augalų biotechnologijos priemonės leidžia lauko kol... more ABSTRACT Pastaraisiais dešimtmečiais sukurtos augalų biotechnologijos priemonės leidžia lauko kolekcijose abiotinių ir biotinių veiksnių pažeidžiamus vegetatyviškai dauginamų augalų genetinius išteklius saugoti in vitro. Tačiau izoliuotų audinių in vitro auginimo metodai gali sukelti genomo struktūros pakitimų. Nustatyti in vitro sąlygomis auginamų augalų DNR metilinimo pakitimai. Mokslinėje literatūroje nėra duomenų apie in vitro sąlygomis dauginamų kultūrinės kriaušės mikroūglių genetinį ir epigenetinį kintamumą. Todėl šio darbo tikslas buvo molekulinių žymenų metodu įvertinti in vitro dauginamų ir žemoje temperatūroje saugomų kultūrinės kriaušės mikroūglių genetinį ir DNR metilinimo kintamumą. Tyrimui atlikti panaudotas MJFP (metilinimui jautrus fragmentų ilgio polimorfizmas) metodas, pagrįstas metilinimui jautrių restrikcijos fermentų panaudojimu. Tyrimu parodyta, kad kriaušės mikroūglių bandiniams būdingas DNR sekos ir metilinimo polimorfizmas. Skirtingos genetinės prigimties klonai buvo identifikuoti tarp ‘Koncentrat’ veislės mikroūglių kontrolės variante, tarp ‘Koncentrat’, ‘Princesė Dagmar’ veislių mikroūglių, daugintų in vitro, ir ‘Karalienė Jadvyga’ veislės mikroūglių, paimtų po ilgalaikio saugojimo žemoje temperatūroje. Naudojant DNR metilinimui jautrius restrikcijos fermentus identifikuoti fragmentai sudarė 8,7–13,8 % visų identifikuotų DNR fragmentų skaičiaus, o DNR metilinimo polimorfiškumas siekė iki 7,4 %.

IH, LRCAF), is a scientific research institution engaged in horticultural plant collection, evalu... more IH, LRCAF), is a scientific research institution engaged in horticultural plant collection, evaluation, breeding and research. This review presents achievements in breeding and research on temperate fruit species at the Institute. As horticulture in Northern Europe presents specific challenges, a history of horticultural science in Lithuania that laid the foundation for establishment of the Institute and directions for breeding and research activities has been overviewed. Horticultural plant breeding has been the major activity at the Institute, focused on black currant (Ribes nigrum), gooseberry (Ribes uva-crispa), strawberry (Fragaria annanassa; Fragaria vesca), tree fruits (Malus domestica; Pyrus communis), sweet cherry (Prunus avium), sour cherry (Prunus cerasus), plum (Prunus domestica), and other crops. From these efforts, the IH, LRCAF has developed over 90 new improved cultivars. Scientists have focused on improving cold hardiness, resistance to diseases and pests, and yield as well as shipping and shelf life qualities in tree fruits. Research is also concentrated on fruit quality, plant development and biotechnology applications aimed at ensuring high quality of reproductive material for fruit plant production practices. The preservation of genetic resources is also a primary goal at the Institute. At the present time the collection of temperate fruit species includes over 1 800 advanced accessions.

XIII Eucarpia Symposium on Fruit Breeding and Genetics, 2013

ABSTRACT The genus Pyrus includes species and cultivars of great genetic diversity. However, gene... more ABSTRACT The genus Pyrus includes species and cultivars of great genetic diversity. However, genetic resources of Pyrus have not been fully characterised due to widespread incidence of outcrossing among species and a lack of differentiating morphological markers. Therefore, tools for assessment of genetic polymorphism and genotyping are required for breeding and research on pear genetic resources. Microsatellites are the markers of choice in genetics and breeding studies due to their multi-allelic nature, codominant inheritance, high abundance, reproducibility, transferability over genotypes and extensive genome coverage. In this study, microsatellite markers suitable for genotyping local traditional pear cultivars were characterised. The screen included 18 traditional Lithuanian pear cultivars and 27 common pear cultivars adapted to local climatic conditions. Characterization with eight microsatellite loci revealed 94 alleles. The number of alleles per locus ranged from 8 to 18 (mean value 11.7). For the traditional cultivars, 73 polymorphic alleles were identified (6 to 13 per locus). The most polymorphic microsatellite loci in the 45 pear cultivars in this study were identified with EMPc106 and EMPc117 constituting the minimum set of markers required to distinguish all of the traditional cultivars. The analysis of genetic polymorphism of microsatellite loci were used to establish the genetic relationship among the traditional cultivars. Putative links to known pedigrees and sites of origin were assessed.

Tyrimai atlikti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkys-tės instit... more Tyrimai atlikti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkys-tės instituto Sodo augalų genetikos ir biotechnologijos skyriuje. Naudoti kriaušių (Pyrus sp.) veislių: 'Oranževoje', 'Hasselpear', 'Princesė Dagmara', 'Karalienė Jadvyga', 'Senryo', 'Koncentrat' ir hibrido Nr. 0408 mikroūgliai. Tyrimais nustatyta, kad grūdinant (inkubavus žemoje teigiamoje temperatūroje) tirtų monosacharidų kiekiai nepakito, tačiau galaktinolio ir rafinozės šeimos oligosacharidų kiekiai kriaušių mikroūgliuose gerokai padidėjo. Skirtingos grūdinimo sąlygos turėjo mažai įtakos galaktinolio ir rafinozės kiekio kitimui mikroūgliuose. Stachiozės kiekis kriaušės mikroūgliuose juos grūdinant kito nevienodai ir priklausė nuo veislės, grūdinimo sąlygų ir maitinamosios terpės sudėties. Kriaušių mikroūglių šaldymo in vitro duomenys parodė, kad grūdinimas leidžia išvengti daugelio šalčio sukeltų pažeidimų ir daugiau mikroūglių išgyvena. Grūdint...

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filiale Sodininkystės ir daržininkystės institute, Sodo... more Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filiale Sodininkystės ir daržininkystės institute, Sodo augalų genetikos ir biotechnologijos skyriuje, buvo tiriamas įvairių braškių veislių atsparumas šalčiui po 14 dienų grūdinimo ir šaldymo in vitro –10 o C temperatūroje. Buvo įvertin-tas braškių atsparumas šalčiui, priklausomai nuo sacharozės, rafinozės ir prolino priedų, įdėtų į maitinamąją terpę (MS). T. Murashige'as ir F. Skoogas (1962) maitinamąją terpę papildė 3 ir 6 % sacha-rozės, 5 % sacharozės + 1 % rafinozės, 6 % sacharozės + 0,001 % prolino priedais. Pašaldžius buvo vertinamas išgyvenusių mikroūglių skaičius (%) ir pažeidimas šalčiu (balais). Išryškėjo tiesioginė priklausomybė tarp grūdinimo trukmės, sa-charozės, rafinozės ir prolino kiekio maitinamojoje terpėje ir mikroūglių būklės. Analizuojant cukrų priedų maitinamojoje terpėje įtaką jų kaupimuisi braškių mi-kroūgliuose, MS terpė buvo papildyta įvairiu kiekiu sacharozės (0,5 %, 2 % ir 6 %). Nustatyta, kad tirpių angliava...

Braškių genetinių išteklių ilgalaikio saugojimo 4 oC temperatūroje tyrimai atlikti 2009–2012 meta... more Braškių genetinių išteklių ilgalaikio saugojimo 4 oC temperatūroje tyrimai atlikti 2009–2012 metais Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodo augalų genetikos ir biotechnologijos skyriuje. Ilgalaikio saugojimo tyrimams naudota 16 daržinės braškės (Fragaria x ananassa) veislių, vienas selekcinis numeris ir F. moschata, F. vesca, F. virginiana, F. virginiana subp. glauca rūšys. Braškių skirtingų genotipų mikroūgliai klimato kameroje laikyti 12 mėnesių ant Murashige ir Skoog bei Knopo agarizuotų maitinamųjų terpių 4 oC temperatūroje in vitro. Nustatyta, kad saugojimo žemoje teigiamoje temperatūroje metu, braškių mikroūglių būklės kitimas priklauso nuo genotipo. Ištvermingesnės žiemai braškės ir žemuogės geba geriau prisitaikyti bei išlaikyti ilgesnius eksponavimus žemoje teigiamoje temperatūroje nei neištvermingos žiemai.

Straipsnyje apžvelgiami braškės, paprastosios cidonijos, žieminio rapso, drambliažolės ir kitų ve... more Straipsnyje apžvelgiami braškės, paprastosios cidonijos, žieminio rapso, drambliažolės ir kitų vertingų žemės ūkio augalų atsparumo šalčiui tyrimų in vitro, atliktų Lietuvos so-dininkystės ir daržininkystės institute (LSDI), rezultatai. Svarbiausias tyrimų tikslas buvo nustatyti optimalias sąlygas šių augalų genotipų diferencijavimui pagal atsparumą šalčiui, įvertinti užsigrūdinimą ir jo išsilaikymą lemiančius veiksnius. Daugelio tyrimų duomenimis, kad būtų galima įvairių genotipų augalus diferencijuoti pagal atsparumą šalčiui, reikalingas grūdinimas. Tirtų augalų eksplantai šaldyti in vitro nuo –2 iki –25 °C temperatūrų intervale, parodyta, kad daugelį augalų galima diferencijuoti pagal atsparumą šalčiui šaldant –6–12 °C temperatūroje in vitro. Paaiškėjo, kad įvairių genotipų augalai skirtingai reaguoja į šaldymą in vitro. Didelę įtaką augalų atsparumui šalčiui in vitro daro angliavandeniai, vitaminai, fito-hormonai ir kt. Parodyta, kad užsigrūdinimo išsilaikymas priklauso nuo atly...

1 Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas. Ž. E. Žilibero g. 6, LT-46324 Kaunas 2 Lie... more 1 Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas. Ž. E. Žilibero g. 6, LT-46324 Kaunas 2 Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės institutas Kauno g. Abstract The article discusses the modelling of plant selection and origination methods in order to differentiate plants according to their resistance in winter. For the purpose of research, a direct link between plant health and possibilities of their cold acclimation level in vivo in appropriate climatic conditions during the investigation period was analysed. In this article, the importance of cold acclimation speed of strawberry varieties with different cold hardiness in the selection and differentiation of plants in accordance with this feature is discussed.

ABSTRACT Pastaraisiais dešimtmečiais sukurtos augalų biotechnologijos priemonės leidžia lauko kol... more ABSTRACT Pastaraisiais dešimtmečiais sukurtos augalų biotechnologijos priemonės leidžia lauko kolekcijose abiotinių ir biotinių veiksnių pažeidžiamus vegetatyviškai dauginamų augalų genetinius išteklius saugoti in vitro. Tačiau izoliuotų audinių in vitro auginimo metodai gali sukelti genomo struktūros pakitimų. Nustatyti in vitro sąlygomis auginamų augalų DNR metilinimo pakitimai. Mokslinėje literatūroje nėra duomenų apie in vitro sąlygomis dauginamų kultūrinės kriaušės mikroūglių genetinį ir epigenetinį kintamumą. Todėl šio darbo tikslas buvo molekulinių žymenų metodu įvertinti in vitro dauginamų ir žemoje temperatūroje saugomų kultūrinės kriaušės mikroūglių genetinį ir DNR metilinimo kintamumą. Tyrimui atlikti panaudotas MJFP (metilinimui jautrus fragmentų ilgio polimorfizmas) metodas, pagrįstas metilinimui jautrių restrikcijos fermentų panaudojimu. Tyrimu parodyta, kad kriaušės mikroūglių bandiniams būdingas DNR sekos ir metilinimo polimorfizmas. Skirtingos genetinės prigimties klonai buvo identifikuoti tarp ‘Koncentrat’ veislės mikroūglių kontrolės variante, tarp ‘Koncentrat’, ‘Princesė Dagmar’ veislių mikroūglių, daugintų in vitro, ir ‘Karalienė Jadvyga’ veislės mikroūglių, paimtų po ilgalaikio saugojimo žemoje temperatūroje. Naudojant DNR metilinimui jautrius restrikcijos fermentus identifikuoti fragmentai sudarė 8,7–13,8 % visų identifikuotų DNR fragmentų skaičiaus, o DNR metilinimo polimorfiškumas siekė iki 7,4 %.

IH, LRCAF), is a scientific research institution engaged in horticultural plant collection, evalu... more IH, LRCAF), is a scientific research institution engaged in horticultural plant collection, evaluation, breeding and research. This review presents achievements in breeding and research on temperate fruit species at the Institute. As horticulture in Northern Europe presents specific challenges, a history of horticultural science in Lithuania that laid the foundation for establishment of the Institute and directions for breeding and research activities has been overviewed. Horticultural plant breeding has been the major activity at the Institute, focused on black currant (Ribes nigrum), gooseberry (Ribes uva-crispa), strawberry (Fragaria annanassa; Fragaria vesca), tree fruits (Malus domestica; Pyrus communis), sweet cherry (Prunus avium), sour cherry (Prunus cerasus), plum (Prunus domestica), and other crops. From these efforts, the IH, LRCAF has developed over 90 new improved cultivars. Scientists have focused on improving cold hardiness, resistance to diseases and pests, and yield as well as shipping and shelf life qualities in tree fruits. Research is also concentrated on fruit quality, plant development and biotechnology applications aimed at ensuring high quality of reproductive material for fruit plant production practices. The preservation of genetic resources is also a primary goal at the Institute. At the present time the collection of temperate fruit species includes over 1 800 advanced accessions.

XIII Eucarpia Symposium on Fruit Breeding and Genetics, 2013

ABSTRACT The genus Pyrus includes species and cultivars of great genetic diversity. However, gene... more ABSTRACT The genus Pyrus includes species and cultivars of great genetic diversity. However, genetic resources of Pyrus have not been fully characterised due to widespread incidence of outcrossing among species and a lack of differentiating morphological markers. Therefore, tools for assessment of genetic polymorphism and genotyping are required for breeding and research on pear genetic resources. Microsatellites are the markers of choice in genetics and breeding studies due to their multi-allelic nature, codominant inheritance, high abundance, reproducibility, transferability over genotypes and extensive genome coverage. In this study, microsatellite markers suitable for genotyping local traditional pear cultivars were characterised. The screen included 18 traditional Lithuanian pear cultivars and 27 common pear cultivars adapted to local climatic conditions. Characterization with eight microsatellite loci revealed 94 alleles. The number of alleles per locus ranged from 8 to 18 (mean value 11.7). For the traditional cultivars, 73 polymorphic alleles were identified (6 to 13 per locus). The most polymorphic microsatellite loci in the 45 pear cultivars in this study were identified with EMPc106 and EMPc117 constituting the minimum set of markers required to distinguish all of the traditional cultivars. The analysis of genetic polymorphism of microsatellite loci were used to establish the genetic relationship among the traditional cultivars. Putative links to known pedigrees and sites of origin were assessed.