Venetas (original) (raw)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Venetasit. Veneto | |
|---|---|
  |
|
 |
|
| Valstybė |  Italija |
| Zona | Šiaurės rytų Italija |
| Administracinis centras | Venecija |
| Provincijos | 7 |
| Komunų skaičius | 581 |
| Gyventojų (2024) | 4 851 972[1] |
| Plotas | 18 264 km² |
| Tankumas (2024) | 266 žm./km² |
 Vikiteka |
VenetasVikiteka |
Venetas (it. Veneto, ven. Vèneto) – regionas šiaurės rytų Italijoje. Ribojasi su Friulio-Venecijos Džulijos regionu ir Adrijos jūra rytuose, Austrija šiaurėje, Trentinu-Pietų Tiroliu šiaurės vakaruose, Lombardija vakaruose ir Emilija-Romanija pietuose. Regione gyvena 4,5 mln. gyventojų. Veneto sostinė – Venecija.
Veneto BVP sudaro 9,4 % Italijos BVP, t. y. 138 993,5 mln. eurų. Vienam gyventojui tenka 29 225,5 eurų BVP. Svarbiausios ūkio šakos yra žemės ūkis (daržovės, obuoliai, vyšnios, cukriniai runkeliai, pašarai, tabakas, kukurūzai, žirneliai), žvejyba, maisto, tekstilės, metalo apdirbimo pramonė, turizmas, prekyba. Išgaunamos gamtinės dujos, kasamos cinko, švino rūdos, piritas, laužiamas marmuras.[2] Alpėse ant upių įrengtos hidroelektrinės.[3]
Venetas – svarbus turistinis Italijos regionas. Turistų gausiai lankomi Venecijos, Veronos, Padujos, Vičenzos miestai, yra pajūrio kurortų (Lido di Venecija, Lido di Jesolas), kalnų kurortų ir slidinėjimo centrų (Kortina d'Ampecas, Vitorio Venetas ir kt.).[2]
Veneto šiaurinę dalį užima Karintijos Alpės ir Dolomitinės Alpės (aukščiausia vieta – Marmolados kalnas, 3343 m), pietinę – aliuvinė Po lyguma. Pastarojoje yra vulkaninės kilmės aukštumų (Beričiai, iki 444 m aukščio, Euganėjų aukštumos, iki 602 metrų). Venecijos įlankos krantai žemi, pelkėti, daug lagūnų (didžiausia – Venecijos lagūna).[2]
Dolomitinės Alpės prie Kortina d’Ampeco
Po, Adidžė, Pjavė, Brenta ir Livenca yra ilgiausios upės Veneto regione. Vakaruose siekia Gardos ežero krantus.[3]
Veneto klimatas pietuose pereinamasis iš mediteraninio į vidutinių platumų, šiauriau – vidutinių platumų; kalnuose vertikalusis zoniškumas. Per metus iškrinta nuo 750 mm kritulių (Po lygumoje) iki 1500 mm (Alpėse).[2]
Dirvožemiai kalnuose – akmenuoti rudžemiai ir kalciažemiai, kalnų keterose – kalkžemiai, priekalnių lygumose – rudžemiai, Po lygumoje – salpžemiai.[2]
Po žemuma daugiausia sukultūrinta, Venecijos įlankos pakrantėse, Po deltoje yra šlapynių, o Alpėse veši kalnų miškai.
Venetas suskirstytas į septynias provincijas:
- Beluno provincija
- Paduvos provincija
- Rovigo provincija
- Trevizo provincija
- Venecijos provincija
- Veronos provincija
- Vičencos provincija
Veneto provincijos
Venecijos senamiestis
Veneto regionas – vienas tankiausiai gyvenamų Italijoje. Gyventojai pasiskirstę labai netolygiai – gausiai gyvenama Po žemuma ir tarpukalnių slėniai, o Alpės apgyvendintos retai. Krašte vyrauja italų etnografinė grupė venetai, kalbantys venetų kalba. Yra nemažai imigrantų iš Rumunijos, Maroko, Kinijos, Albanijos, Moldavijos.
Didžiausi miestai
| Miestas | Gyventojų (2021 m.)[4] |
|---|---|
| Venecija | 250 369[5] |
| Verona | 222 649 |
| Paduja | 204 294 |
| Vičenca | 105 631 |
| Trevizas | 81 279 |
| Kjodža | 40 314 |
| Rovigas | 40 176 |
| Basano del Grapa | 37 859 |
| San Dona prie Pjavės | 34 183 |
| Skijus | 33 219 |
| Mira | 32 218 |
| Koneljanas | 30 777 |
| Montebeluna | 27 054 |
| Kastelfranko Venetas | 25 514 |
| Belunas | 24 881 |
| Spinėja | 24 238 |
| Vitorio Venetas | 23 744 |
| Lenjagas | 22 168 |
| Valdanjas | 21 909 |
- ↑ Veneto, citypopulation.de
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Venetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015
- ↑ 3,0 3,1 Veneto. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
- ↑ Italy: Venetia, citypopulation.de
- ↑ Visa komuna su priemiesčiais ir miesto dalimis (Mestrė, Lidas, Buranas ir kt.; pačiame Venecijos senamiestyje gyvena 43 879 gyventojai)
