Donata Bocullo | Vytautas Magnus University (original) (raw)
Uploads
Papers by Donata Bocullo
Journal of contemporary European studies, Jun 3, 2024
EDULEARN proceedings, Jul 1, 2022
Media transformations, 2016
ISSN 2029-8668 (Online). This special issue was published with the financial support by Vytautas ... more ISSN 2029-8668 (Online). This special issue was published with the financial support by Vytautas Magnus University in the framework of research cluster “European Public Sphere: Politics, Communication, Discourses” grant
CHALLENGES AND SOCIAL RESPONSIBILITY IN BUSINESS, 2023
In a world where artificial intelligence is learning fast and the ecological, political as well a... more In a world where artificial intelligence is learning fast and the ecological, political as well as economic climate is turbulent, the question of resilience and sustainability remains. As the scientific discourse on sustainability is complemented by the dimensions of socio-cultural paradigms and citizen involvement in scientific processes, the question of cultural openness and inclusiveness also arises. COVID-19 gave us the opportunity to gain experience how to accelerate the digitalisation process in the business, education and cultural sectors, but with the removal of constraints, social life has returned from new normal to old normal. Yet, in our ableist society, there is still a clear digital and physical divide, where a person with a disability is unable to fully benefit from culture or information about accessible cultural experiences. This paper considers such issues and introduces the concept of 'social proximity medium', which emerged from ongoing research on digital participation and the cultural needs of disabled museum visitors. The concept itself refers to the hybridization or bridging of the gap between participation in contact and digital culture through a humanistic, equal approach. The concept also presents the idea of an open-access space for collaboration between different stakeholders: 1) persons with disabilities, 2) cultural professionals (artists, museum curators, managers), 3) social scientists (communicators, cultural mediators), to create a sustainable culture of participation in all its forms - physical and digital. Keywords: art-tech, culture accessibility, culture sustainability, participatory culture, open access, transmedia
ISSN 2538-6778 (internetinis)This article analyses the development opportunities of film industry... more ISSN 2538-6778 (internetinis)This article analyses the development opportunities of film industry and its integration into Kaunas city touristic image formation process. Theoretical part of this paper represents basic concepts of touristic image, film tourism, factors that influence it as well as stakeholders of city touristic image. This research represents the current situation of Lithuanian and Kaunas film industry as well as city image placement opportunities. The result of this research is recommendatory model to Kaunas municipality as well as film industry and other stakeholders, which helps to understand how to develop film industry in Kaunas and how to integrate it into Kaunas city touristic image formation process. Answering the main research question – film industry integration into city touristic image formation should be based on stakeholders’ cooperation and it is only possible by film industry development. The development should start from education and progress with i...
Baigiamojo darbo tikslas - nustatyti Kauno miesto turistinio įvaizdžio formavimo galimybes pasite... more Baigiamojo darbo tikslas - nustatyti Kauno miesto turistinio įvaizdžio formavimo galimybes pasitelkiant kino industriją. Teorinėje darbo dalyje loginės lyginamosios mokslinės literatūros analizės ir sintezės metodu pristatoma miesto turistinio įvaizdžio bei kino turizmo samprata, įvaizdį bei kino turizmą formuojantys veiksniai, priemonės, suinteresuotųjų pusės, analizuojami skirtingų autorių požiūriai į kino industrijos perspektyvas, aptariami ryškiausi šios marketingo priemonės atvejai. Analitinėje dalyje pasitelkiant trianguliacijos metodologiją atliekamas kino industrija pagrįsto Kauno miesto turistinio įvaizdžio formavimo galimybių tyrimas. Tyrimas atliekamas apklausiant kino industrijos ekspertus pusiau struktūruoto ekspertinio interviu metodu, diskutuojant su Kauno akademiniu jaunimu atvykusiu iš užsienio fokus grupės diskusijos metodu bei analizuojant Kaune filmuotus kino filmų atvejus kokybinės turinio analizės metodu. Projektinėje darbo dalyje formuojamas rekomendacinis mod...
ARGUMENTOR 7 Error Proceedings of the Seventh Argumentor Conference held in Oradea/Nagyvárad, Romania, 16–17 September 2022, 2022
“Around 300 BC, the Roman Censor Appius Claudius Caecus removed Z from the alphabet. His justific... more “Around 300 BC, the Roman Censor Appius Claudius Caecus removed Z from the alphabet. His justification was that Z had become archaic: the pronunciation of /z/ had become /r/ by a process called rhotacism, rendering the letter Z useless.”(Dictionary.com December 12, 2018) Is the letter Z on its own a “useless” symbol in the recent context of Russian invasion to Ukraine and should it be avoided in any other contexts or become /r/estricted? To illustrate this case Lithuanian cinema “Romuva” (facebook.com/kinasromuva April 11, 2022) new logotype design (the stylized letter "R", the silhouette of a cinema screen, the motif of a “broken” film tape) was chosen as this semiotic essay starting point. Here we look at the miscalculated stylization of letter R in logotype that is the opposite of rhotacism – “the historical change of a voiced consonant sound (such as the alveolar consonants \z\, \d\, \l\ or \n\) to an r-like consonant”. (Miriam Webster n.d) , because here letter R visually resemblance tilted letter Z. This essay opens a discussion on symbolic errors in branding, especially symbolic errors in logotypes during the time of war. This paper is only a part of longer semiotic analysis of cinema “Romuva” new logo and rebranding, which will not be included here. Essay ends with rhetorical quote from J.R.R. Tolkien, The Lord of the Rings, The Return of the King, that controversial symbols (“scarlet letters”) are like wounds that cannot be cured.
This article analyses the gaze theory in the context of contemporary marketing challenges and sol... more This article analyses the gaze theory in the context of contemporary marketing challenges and solutions. Theoretic part of this research analyses the canonical concepts of the gaze. The practical or perspective side of this research helps us to see the link between the gaze discourse and marketing practise. The whole research helps us to define how we perceive images, how we construct gender stereotypes, how our unconscious reacts to images, what the core element of visual pleasures, and how audience engage with visual marketing. The result of this research: emotions and visual pleasures are core elements of today’s visual marketing, which stimulates consumers’ desiresMenų fakultetasVytauto Didžiojo universiteta
Nemunas , 2022
„Iš pradžių mes visi jaučiamės nesaugūs, todėl matome save saugioje, raminančioje vietoje. Mes vi... more „Iš pradžių mes visi jaučiamės nesaugūs, todėl matome save saugioje, raminančioje vietoje. Mes visi piešiame savo aplinką, Krisai. Tačiau tu pirmasis, panaudojęs tikrus dažus.“ Taip romantinėje fantastinėje dramoje „Kur nuneša sapnai“ (What Dreams May Come, 1998, rež. Vincentas Wardas) pasiklydusių sielų gidas po rojų Albertas Luisas (akt. Cuba Goodingas Jr.) pristato subjektyvaus pomirtinio gyvenimo viziją pagrindiniam herojui Krisui Nilsenui (akt. Robinas Williamsas).
Pati būdama Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pasaulio gidė, negalėjau praleisti progos pasivaikščioti virtualios realybės (VR) „Angelų takais“ (trumpametražis animacinis Kristinos Buožytės ir Vitalijaus Žuko filmas). Ši patirtis mane privertė iš stalčiaus išsitraukti seniai išjaustą ir aprašytą tapybiškąjį Naujosios Zelandijos režisieriaus V. Wardo filmą apie gyvenimą po mirties. Taip pradėjau ieškoti jungčių tarp dviejų skirtingų laikmečių, kultūrų ir medijų menininkų. Kas jungia Konstantiną ir Vincentą? Nors mus skiria amžiai ir kilometrai, visi mes sapnuojame.
Nemunas , 2021
Romantinėje režisieriaus Michaelio Haneke’ės dramoje „Meilė“ (Amour, 2012) Džordžas (akt. Jeanas-... more Romantinėje režisieriaus Michaelio Haneke’ės dramoje „Meilė“ (Amour, 2012) Džordžas (akt. Jeanas-Louis Trintignant’as) savo žmonai Anai (akt. Emmanuelle’ė Riva) pasakoja vaikystės istoriją, kaip grįžęs iš jaudinančio kino filmo bandė vyresniam pasipūtėliui berniukui nusakyti tai, ką matė ir patyrė. Būtent žodis „patyrė“ (arba „išgyveno“) čia yra raktinis. Iki šiol mano galvoje įstrigusi Džordžo frazė: „Neprisimenu filmo, bet prisimenu jausmą.“ Andrius Šatas (akt. Algirdas Latėnas) Arūno Žebriūno dramoje „Riešutų duona“ (1978) taip pat negalėjo įminti, į ką jo mama žiūrėjo pasimatyme su tėčiu, nes ji buvo susitelkusi visai ne į pasakojimą ekrane, o „į tą seną kvailį su skrybėle ir lakuotais batais“. Nors straipsnyje ir nebus kalbama apie konkrečius filmus, kurie palieka gilų įspūdį, tačiau pasimiršta jų pavadinimai, šis kino nostalgijos arba svajonės efektas labai svarbus liečiant kino turizmo temą. Kino turizmas – tai alternatyvi marketingo priemonė, susijusi su filmų žiūrėjimu ir kelionėmis aplankant šalis bei vietas, kur jie gimė. Savo virtualų turistinį maršrutą pratęsime sustodami keturiose skirtingus minėtojo reiškinio aspektus apžvelgti leisiančiose stotelėse.
EDULEARN proceedings, Jul 1, 2022
Acta Universitatis Sapientiae. Social Analysis, 2021
As Leonidas Donskis (2016: 9) once wrote, "Europe has been saved many times by its narrative powe... more As Leonidas Donskis (2016: 9) once wrote, "Europe has been saved many times by its narrative powers". In this time of uncertainty and disasters, our public narratives are filled with gossips, conspiracies, intolerance, and hate speech that strengthen divisions in society. During pandemic lockdowns, when physical closeness is exchanged with social interactions online and when global identities and culture are uploaded on digital platforms, we ask: what does it mean to be European in a time of uncertainty and what binds our collective identities and helps us to overcome our fears and anxieties? Considering the past and present (2008-2020) global and European economic, political, healthcare, and cultural as well as personal crises, this auto-ethnographic essay raises these questions: How can personal narratives help to strengthen European cultural identity in these times of uncertainty? Do personal narratives weaken collective identities? By using an auto-ethnographic approach, this paper is an attempt to determine whether a holistic research approach can be used in the analysis of "liquid" European cultural identity and personal narratives. Therefore, this paper is not just for finding the right answers or right stories but is meant to act rather as a stepping stone for further discussion on how to communicate European cultural identity and how to raise self-identification, cultural solidarity, and unity during these times of uncertainty .
Media Transformations , 2016
ABSTRACT: “With the introduction of social media into every field of our life, cinema and film in... more ABSTRACT: “With the introduction of social media into every field of our life, cinema and
film industry also has become a medium which benefits from social media” (Kuruca, 2013).
As a tool of marketing, social networks increase popularity and ratings of film before it reaches
the big screen. This strategy is often used by individual film production companies, but what
if we take European cinema as a whole and try to bridge its diverse identity and reach the
audience by “mapping” and communicating it on social media? However, if we want to put
European cinema on social media map, we have to understand the complexity of European
identity as well as learn the rules of social media marketing. “Understanding and defining
European, let alone the identity of European cinema, involves an obsessive wrestling with
contradictions, suspicions, and uncertainties, and that fundamental complexity” (Everett,
2005). This paper analyses the potential of mapping European cinema on social media as well
as introduces current audience development practices of European cinema industry. It also
looks into European commission initiative, Creative Europe MEDIA sub-program. Mapping
or communicating European cinema on social media includes various strategies, concepts and
various stakeholders’ interests, therefore, looking at European cinema from institutional point
of view is as important as understanding potential audience of supranational cinema.
KEYWORDS: European cinema; Social media, European identity, Cultural diversity; Audience
LIETUVOS AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ VADYBOS IR EKONOMIKOS JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ KONFERENCIJŲ DARBAI , 2015
Nuo pat pirmųjų vaizdų, parodytų ekrane ir jų sukeltos žiūrinčiųjų reakcijos, kyla klausimas, kur... more Nuo pat pirmųjų vaizdų, parodytų ekrane ir jų sukeltos žiūrinčiųjų reakcijos, kyla klausimas, kurio neišsemtumas neleidžia atmesti dar vienos teorinės šio mintijimo lauko problemos: koks santykis tarp kino (aut. pastaba:
arba kitos audiovizualinės medijos), suvokimo ir žmogaus kūno (Gustas, 2013). Ne vienas šiuolaikinių medijų
teoretikas kalbėjo ir vis dar kalba apie žiūrovo ir vaizdo santykį. Kaip mes suvokiam vaizdus ir visą vizualinę
komunikaciją? Kaip mes susitapatinam su ekrane matoma iliuzija? Šios suvokimo ir žiūrėjimo teorijos aktualios ir šiuolaikinio marketingo lauke. Sociologai, kultūrologai ir psichologai savo studijose ne kartą analizavo
žvilgsnio galią bei tikrovės ir iliuzijos santykį. Ar vaizdai, kuriuos matome reklamose (judančiose arba statinėse), tai visuomenės ir pačios audiovizualinės medijos suformuoti galios ir stereotipų konstruktai? Spendžiant
šiuolaikinio marketingo problemas bei taikant naujus sprendimus būtina įtraukti ir žvilgsnio galios koncepciją. Juk revoliucija nebus transliuojama, ji bus instagraminama (Rubel, 2012). Vizualinis marketingas jau nuo
2012 metų pradėjo rodyti stiprų potencialą. Tais pačiais metais susikūrus tokiems socialiniams tinklams, kaip
Pinterest, Instagram ir Tumbrl ir kitiems, nereikėjo ilgai laukti, kol juos pastebės marketingo specialistai. Šiandien vis daugiau įmonių savo prekės ženklo įvaizdį formuoja bei augina savo sekėjų skaičių naudodami šiuos
vizualinius – socialinius reklamos įrankius. To pasėkoje susiformuoja ir esminė šio straipsnio bei šiuolaikinio
marketingo problema, kurią tikslinga pateikti klausimais: Kaip mes suvokiam vaizdus? Kaip konstruojami lyčių
stereotipai? Kaip žmogaus pasąmonė reaguoja į vaizdus? Kas yra žiūrėjimo malonumo varomoji jėga? Koks
žiūrovo įsitraukimo į vaizdinius ir jų paveikumo laipsnis?
Ieškant atsakymų į šiuos probleminius klausimus pasirenkamas ir esminis objektas - žvilgsnio galios teorija.
Tuo tarpu paties straipsnio tikslas : nustatyti esminius sąlyčio taškus tarp žvilgsnio galios teorijos ir šiuolaikinio
marketingo praktikos.
Šiame tyrime taikomi mokslinės literatūros loginės analizės ir sintezės metodai, kurie turėtų padėti suvokti
vizualinio marketingo bei žvilgsnio galios jungtis ir perspektyvas. Straipsnyje pateikiamos esminės Zigmundo
Freudo (2001), Jeaque Lacano (2006) bei Lauros Mulvey (1995) žvilgsnio teorijos, greta su šiuolaikinio marketingo teorinėmis bei praktinėmis aktualijomis analizuotomis šiuose darbuose: Chandler (1998); Targamadzė
(2004); Lindstrom (2006) Bystrom (2010); Diamond (2013) ir kt.
VŠĮ „Savaitraštis Nemunas“, 2013
Pašvaistės Žemėje nuolat egzistuoja. Kai Saulės vėjas silpnas, pašvaistė gali susidaryti tik aukš... more Pašvaistės Žemėje nuolat egzistuoja. Kai Saulės vėjas silpnas, pašvaistė gali susidaryti tik aukštose platumose ir būti blanki. Kad pamatytumėme pašvaistę dangus turi būti tamsus ir giedras.*
Šią pašvaistę žiūrovai galėjo išvysti, ilgai lauktame Kristinos Buožytės, mokslinės fantastikos filme „Aurora“. Užtemęs lietuvių kino dangus pragiedrėjo pasirodžius premjerai ir privertė susimąstyti: galbūt pagaliau galime kalbėti apie lūžį nacionaliniame kine? Ar likome nustebinti, o galbūt nusivylę pirmu mokslinės fantastikos pabandymu melancholiško, uždaro lietuvių kino kontekste?
Thesis Chapters by Donata Bocullo
MOTERS SEKSUALUMO IR LYTINIO IDENTITETO KAITA LIETUVIŲ VAIDYBINIAME KINE PO1970-ŲJŲ, 2013
Vakaruose 7-8 deš. susiformavo feministė kino teorija apjungusi lyčių studijas, psichologinius be... more Vakaruose 7-8 deš. susiformavo feministė kino teorija apjungusi lyčių studijas, psichologinius bei kultūrologinius tyrimus. Tačiau šis diskursas aplenkė Lietuvą dėl tuo metu dominavusios politinės ideologijos apribojimų. Vis tik šiuo metu moters lyties reprezentavimas, jos socialinis-seksualinis identitetas, nacionaliniame kine vis labiau kvestionuojamas. Todėl bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama moters seksualumo ir jos lytinio identiteto kaitos problematika feministinio diskurso rėmuose. Darbe analizuojama 14-iolika lietuviškų vaidybinių filmų, sukurtų nuo 8 deš.(vakarietiško feministinio diskurso išsikristalizavimo laikotarpiu) iki šių dienių (2013). Nacionaliniame kine dominuojantis vyriškasis žvilgsnis, istorinis-ideologinis kontekstas diktuoja ir pagrindines feministinės teorijos kryptis: psichoanalitinį bei marksistinį feminizmą. Todėl norint išanalizuoti moterų vaidmenų kaitą vaidybiniame lietuvių kine, darbas suskirstomas į teorinę ir empirinę dalį. Pirmoje dalyje ieškoma feministinio diskurso tęstinumo bei sąsajų Lietuvos kontekste, išsikristalizuojami esminiai analizės įrankiai. Empirinėje-analitinėje dalyje aptariamas moters kūno vaizdavimas, jo sudaiktinimas, arba išlaisvinimas. Analizuojama moters tapatybė, jos vaidmuo kitos lyties personažų, vaidmenų tipažų kontekste, ieškoma bendrų bruožų bei takoskyros kada moters seksualinis identitetas suvokiamas laisviau. Bandoma įrodyti, jog moterys lietuvių kine nėra vaizduojamos homogeniškai tik kaip pasyvios aukos, ar blankūs ryškių vyrų šešėliai. Vis tik darbo eigoje prieita išvada, jog moterų vaidmenys nuo 1970 iki 2013 metų patyrė stiprią kūnišką transformaciją, jos buvo išnarstytos, nurengtos prieš kino kamerą, tačiau sunku nuspręsti kaip pasikeitė moterų sąmonė ir pasąmonė vyrų akimis. Ryškesnis pasikeitimas matomas lyčių bendradarbiavime kuriant filmus. Po nepriklausomybės pradėta ieškoti kompromisų tarp vyrų režisierių, moterų scenarisčių, prodiuserių bei aktorių. Nepaisant to, ryškiausiai nuo reprodukcinių tikslų, nuolankios bausmės troškimo ir namų interjero dekoracijos vaidmens, nutolo Kristinos Buožytės filmas „Aurora“. Šiame filme tikslingai apnuoginamas moters kūnas, paverčiant jį geismo priežastimi, arba organiškos kūrybos dalimi, o ne tik vojeristinio malonumo objektu.
The purpose of this thesis is to determine the development opportunities of film industry and its... more The purpose of this thesis is to determine the development opportunities of film industry and its integration into Kaunas city touristic image formation process. Theoretical part of this thesis represents basic concepts of touristic image, film tourism, factors that influence it as well as stakeholders of city touristic image. Triangulation method is used in the analytical part of this thesis with a purpose to examine Kaunas touristic image and film industry case. Research involves interviews with film industry and tourism experts, focus group discussion with international students and content analysis of Lithuanian films made in Kaunas. Recommendatory model to Kaunas municipality as well as film industry is being formed in the third part of the thesis, how to develop film industry integration into Kaunas city touristic image formation strategy. According to focus group discussion results alternative map of filming locations in Kaunas is being suggested, so as a possible film tourism model, which can also be involved into Kaunas city touristic image formation process. PAGRINDINĖS DARBO SĄVOKOS IR TERMINAI Afektinis-emocijos, jausmai susiję su įsitikinimu, jos suteikia įsitikinimui emocinį atspalvį. Alternatyvus turizmas-dažniausiai reiškia alternatyvias turizmo formas, pabrėžia didesnį kontaktą ir savitarpio supratimą tarp šeimininkų ir svečių, taip pat kaip tarp turistų aplinkos. Atvykstamasis turizmasturizmo paslaugų struktūra, skirta į regioną atvykstantiems asmenims aptarnauti (Smitas ir Eadingtonas, 1992). Audiovizualinis-1) garso ir vaizdo; 2) priemonių, procesų, kūrinių, programų, suvokiamų vienu metu klausa ir rega, visuma (Audiovizualinių medijų žodynas, 2006). Distribucija/platinimas-filmo rodymo, platinimo teisių įsigijimas tam tikram laikui, salių jo rodymui paieška, numatytų seansų užtikrinimas, filmo išleidimo į ekranus ir reklamos organizavimas. Pradėta taikyti 1907 m., kai Charles'is Pathé filmų kopijų nuomojimą kino salių savininkams pakeitė pardavimu (Audiovizualinių medijų žodynas, 2006). Filmavimo aikštelių paieška (Location scouting)-filmavimui tinkamų vietų paieška (Audiovizualinių medijų žodynas, 2006). Fokus grupė-(arba fokusuota, sutelkta į konkrečią platesnę ar siauresnę temą diskusinė grupė)-organizuotas mažos žmonių grupės pokalbis, diskusija (Krancevičiūtė, 2014) Genius loci-vietovė dvasia arba paminklų ir paminklinių vietų dvasia (Petzet, 2008). Identitetas-yra tapatybė, žmogaus arba daikto savybių visuma, pagal kurią jis yra atpažįstamas, atskiriamas nuo kitų (žodynas.lt). Kino filmų biuras/ofisas-tai institucijas, kuri skatina ir didina konkurenciją tarp miestų kino industrijų, o svarbiausia-palengvina projektų įgyvendinimą kino kūrėjams. Kino industrijakino filmų verslas arba pramonė užsiimanti kino filmų gamyba, sklaida ir rodymu. Kino turizmas-alternatyvi marketingo priemonė skatinanti šalies turizmą, susijusi su kino filmų žiūrėjimu ir keliavimu aplankyti šalis ir vietas, kur buvo filmuojama (Hudson ir kt, 2011). Kognityvinis-tai mintys, įsitikinimai kurių laikomės objektų, žmonių atžvilgiu. Konatyvinistai elgesys, reakcija į įvykį ar žmogų, kuri atitinka įsitikinimą. Koprodukcija/bendra gamyba-dviejų ar daugiau prodiuserių ar gamybos bendrovių bendradarbiavimas gaminant filmą ar filmų ciklą. Europoje prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo, kai kaimyninės šalys suvienijo finansinius išteklius ir kūrybines jėgas, siekdamos sustiprinti Europos kino industriją ir išplėsti rinką (Audiovizualinių medijų žodynas, 2006). 6 Korporatyvinė ženklodara (ang. corporate branding)-ženklodaros rūšis, kuria siekiama organizacijos prekės ženklo ir organizacijos produkto sutapatinimo vartotojo sąmonėje (Gavėnas, 2012). Kultūrinis turizmas-kelionė siekiant pažinti kultūrinę aplinką, įskaitant kraštovaizdžius, vaizduojamąjį ir scenos menus, išskirtinį vietinį gyvenimo būdą, vertybes, tradicijas, įvykius bei kitus kūrybinių ir kultūrinių pokyčių procesus (Lehtimäki, 2009). Kūrybinės industrijos-rutuliojasi pirmiausia kaip verslas, perduodantis auditorijai idėjas, įvaizdžius ir patyrimus, kurių ekonominė vertė priklauso nuo to, kaip vyksta subjektyvios simbolinių gėrybių reikšmių interpretacijos. (Černevičiūtė ir Žilinskaitė, 2009). Kūrybinis miestas-miestas, kurio kūrybinės veiklos sritys skirtos visuomenei, yra suprantamos, inovatyvios, intensyviai skleidžiamos ir daugiakultūrės (Florida, 2002). Marketingo kompleksas-tai visuma tarpusavyje susijusių veiksmų ir sprendimų, kuriais siekiama patenkinti vartotojų poreikius ir pasiekti organizacijos marketingo tikslus (marketingovaldymas.lt) Miesto įvaizdis-tai visuma idėjų, tikėjimų ir emocijų, kurie žmogui atsiranda išgirdus tam tikro miesto pavadinimą (Kotle, 1993). Miesto marketingas-tai yra vietovės pardavimo procesas, kurio metu viešų ir privačių įstaigų atstovai siekia parduoti tam tikrą geografiškai apibrėžtą vietovę, paverčiant ją patrauklesne verslo organizacijoms, turistams bei kitų miestų gyventojams (Piliutytė, 2005). Miesto ženklodara-tai procesas, kurio tikslas gerinti gyvenimo kokybę mieste ir kurti teigiama emocinį įvaizdį visoms suinteresuotosioms grupėms (Anholt, 2009). Organizacijos įvaizdis-tai yra idėjų, jausmų, suvokimų ir įsivaizdavimų, kuriuos asmuo ar jų grupė turi organizacijos atžvilgiu, visuma, įtakota materialių ir nematerialių organizacijos veiklos elementų, komunikacijos bei asmeninių ir socialinių vertybių (Drūteikienė, 2003). Pelno mokesčio lengvata (ang. tax incentives)-finansinė parama sudaranti palankias filmų gamybos sąlygas Lietuvos ir užsienio filmų gamintojams, norintiems filmuoti mūsų šalyje, ir sudaranti galimybę įmonėms, norinčioms neatlygintinai suteikti lėšų filmo gamybai, susimažinti pelno mokestį (lkc.lt) Perkėlimas (ang. displacement)-pasąmonės gynybos mechanizmas, pagal kurį protas randa naują objektą ar naują tikslą, kino industrijoje, tai filmo siužeto vietos demonstravimas visiškai kitoje aplinkoje (skirtumas tarp realios filmavimo vietos ir demonstruojamos). Post-produkcija/ baigiamieji filmo darbai /-filmo kūrimo darbai po filmavimo iki kopijos išleidimo ir tiražavimo-vaizdo ir garso montavimas, garso suvedimas, specialiųjų efektų
Vadyba / Management (S003), 2016
This article analyses the development opportunities of film industry and its integration into Kau... more This article analyses the development opportunities of film industry and its integration into Kaunas city touristic image formation process. Theoretical part of this paper represents basic concepts of touristic image, film tourism, factors that influence it as well as stakeholders of city touristic image. This research represents the current situation of Lithuanian and Kaunas film industry as well as city image placement opportunities. The result of this research is recommendatory model to Kaunas municipality as well as film industry and other stakeholders, which helps to understand how to develop film industry in Kaunas and how to integrate it into Kaunas city touristic image formation process. Answering the main research question – film industry integration into city touristic image formation should be based on stakeholders’ cooperation and it is only possible by film industry development. The development should start from education and progress with implementation of real strategies of film industry and image
Regional Formation and Development Studies, 2016
Film induced tourism or film tourism is a result of destination image formation and development t... more Film induced tourism or film tourism is a result of destination image formation and development through film industry with collaboration of other destination image stakeholders (policy makers, private and public investors, scholars and etc.). This postmodern tourism phenomenon links film driven emotions to the filming locations and at the same time is responsible for positive or negative destination image formation. In Lithuanian academic discourses this theory, as well as the impact of films towards local tourism, was not yet recognized. Therefore this article, according to the collected film tourism theoretical material, analyses Lithuanian potential for film induced tourism and how can it be turned into a destination promotion strategy. The conclusions show that there are real opportunities for Lithuania to use film industry as a tool of destination image formation, however it needs further analysis, a clear strategic plan, strong collaboration with Baltic region and the use of two recommendation models, which were presented in this paper. This research can be used for dynamic analysis as well as strategic planning in any specific institution related to filmmaking, tourism and regional image formation.
VŠĮ „Savaitraštis Nemunas“, 2012
Lietuvių kino kritikai Laima Kreivytė ir Saulius Macaitis apie moteris lietuvių kine kalbėjo kaip... more Lietuvių kino kritikai Laima Kreivytė ir Saulius Macaitis apie moteris lietuvių kine kalbėjo kaip apie blankius šešėlius, kuriuos užgožė ryškūs vyrų personažai. Moterys geriausiuose lietuviškuose vaidybiniuose filmuose ilgą laiką buvo vaizduojamos kaip pasyvios aukos. Ar iš tikrųjų tik toks nebylus moters-aukos vaidmuo dominavo, o gal ir dabar tebevyrauja lietuvių kinematografijoje? Pabandykime demistifikuoti moteriško identiteto trūkumą sovietiniame ir nepriklausomame lietuvių kine. Paieškokime takoskyros, kuomet moters vaizdavimas tampa atviresnis, aktyvesnis, diskursyvesnis bei seksualesnis. Pasistenkime suvokti, kieno žvilgsniui lietuvių kine atstovauja kameros akis ir kaip kinta moters vaizdavimas priklausomai nuo politinio konteksto ir filmo tematikos.
Journal of contemporary European studies, Jun 3, 2024
EDULEARN proceedings, Jul 1, 2022
Media transformations, 2016
ISSN 2029-8668 (Online). This special issue was published with the financial support by Vytautas ... more ISSN 2029-8668 (Online). This special issue was published with the financial support by Vytautas Magnus University in the framework of research cluster “European Public Sphere: Politics, Communication, Discourses” grant
CHALLENGES AND SOCIAL RESPONSIBILITY IN BUSINESS, 2023
In a world where artificial intelligence is learning fast and the ecological, political as well a... more In a world where artificial intelligence is learning fast and the ecological, political as well as economic climate is turbulent, the question of resilience and sustainability remains. As the scientific discourse on sustainability is complemented by the dimensions of socio-cultural paradigms and citizen involvement in scientific processes, the question of cultural openness and inclusiveness also arises. COVID-19 gave us the opportunity to gain experience how to accelerate the digitalisation process in the business, education and cultural sectors, but with the removal of constraints, social life has returned from new normal to old normal. Yet, in our ableist society, there is still a clear digital and physical divide, where a person with a disability is unable to fully benefit from culture or information about accessible cultural experiences. This paper considers such issues and introduces the concept of 'social proximity medium', which emerged from ongoing research on digital participation and the cultural needs of disabled museum visitors. The concept itself refers to the hybridization or bridging of the gap between participation in contact and digital culture through a humanistic, equal approach. The concept also presents the idea of an open-access space for collaboration between different stakeholders: 1) persons with disabilities, 2) cultural professionals (artists, museum curators, managers), 3) social scientists (communicators, cultural mediators), to create a sustainable culture of participation in all its forms - physical and digital. Keywords: art-tech, culture accessibility, culture sustainability, participatory culture, open access, transmedia
ISSN 2538-6778 (internetinis)This article analyses the development opportunities of film industry... more ISSN 2538-6778 (internetinis)This article analyses the development opportunities of film industry and its integration into Kaunas city touristic image formation process. Theoretical part of this paper represents basic concepts of touristic image, film tourism, factors that influence it as well as stakeholders of city touristic image. This research represents the current situation of Lithuanian and Kaunas film industry as well as city image placement opportunities. The result of this research is recommendatory model to Kaunas municipality as well as film industry and other stakeholders, which helps to understand how to develop film industry in Kaunas and how to integrate it into Kaunas city touristic image formation process. Answering the main research question – film industry integration into city touristic image formation should be based on stakeholders’ cooperation and it is only possible by film industry development. The development should start from education and progress with i...
Baigiamojo darbo tikslas - nustatyti Kauno miesto turistinio įvaizdžio formavimo galimybes pasite... more Baigiamojo darbo tikslas - nustatyti Kauno miesto turistinio įvaizdžio formavimo galimybes pasitelkiant kino industriją. Teorinėje darbo dalyje loginės lyginamosios mokslinės literatūros analizės ir sintezės metodu pristatoma miesto turistinio įvaizdžio bei kino turizmo samprata, įvaizdį bei kino turizmą formuojantys veiksniai, priemonės, suinteresuotųjų pusės, analizuojami skirtingų autorių požiūriai į kino industrijos perspektyvas, aptariami ryškiausi šios marketingo priemonės atvejai. Analitinėje dalyje pasitelkiant trianguliacijos metodologiją atliekamas kino industrija pagrįsto Kauno miesto turistinio įvaizdžio formavimo galimybių tyrimas. Tyrimas atliekamas apklausiant kino industrijos ekspertus pusiau struktūruoto ekspertinio interviu metodu, diskutuojant su Kauno akademiniu jaunimu atvykusiu iš užsienio fokus grupės diskusijos metodu bei analizuojant Kaune filmuotus kino filmų atvejus kokybinės turinio analizės metodu. Projektinėje darbo dalyje formuojamas rekomendacinis mod...
ARGUMENTOR 7 Error Proceedings of the Seventh Argumentor Conference held in Oradea/Nagyvárad, Romania, 16–17 September 2022, 2022
“Around 300 BC, the Roman Censor Appius Claudius Caecus removed Z from the alphabet. His justific... more “Around 300 BC, the Roman Censor Appius Claudius Caecus removed Z from the alphabet. His justification was that Z had become archaic: the pronunciation of /z/ had become /r/ by a process called rhotacism, rendering the letter Z useless.”(Dictionary.com December 12, 2018) Is the letter Z on its own a “useless” symbol in the recent context of Russian invasion to Ukraine and should it be avoided in any other contexts or become /r/estricted? To illustrate this case Lithuanian cinema “Romuva” (facebook.com/kinasromuva April 11, 2022) new logotype design (the stylized letter "R", the silhouette of a cinema screen, the motif of a “broken” film tape) was chosen as this semiotic essay starting point. Here we look at the miscalculated stylization of letter R in logotype that is the opposite of rhotacism – “the historical change of a voiced consonant sound (such as the alveolar consonants \z\, \d\, \l\ or \n\) to an r-like consonant”. (Miriam Webster n.d) , because here letter R visually resemblance tilted letter Z. This essay opens a discussion on symbolic errors in branding, especially symbolic errors in logotypes during the time of war. This paper is only a part of longer semiotic analysis of cinema “Romuva” new logo and rebranding, which will not be included here. Essay ends with rhetorical quote from J.R.R. Tolkien, The Lord of the Rings, The Return of the King, that controversial symbols (“scarlet letters”) are like wounds that cannot be cured.
This article analyses the gaze theory in the context of contemporary marketing challenges and sol... more This article analyses the gaze theory in the context of contemporary marketing challenges and solutions. Theoretic part of this research analyses the canonical concepts of the gaze. The practical or perspective side of this research helps us to see the link between the gaze discourse and marketing practise. The whole research helps us to define how we perceive images, how we construct gender stereotypes, how our unconscious reacts to images, what the core element of visual pleasures, and how audience engage with visual marketing. The result of this research: emotions and visual pleasures are core elements of today’s visual marketing, which stimulates consumers’ desiresMenų fakultetasVytauto Didžiojo universiteta
Nemunas , 2022
„Iš pradžių mes visi jaučiamės nesaugūs, todėl matome save saugioje, raminančioje vietoje. Mes vi... more „Iš pradžių mes visi jaučiamės nesaugūs, todėl matome save saugioje, raminančioje vietoje. Mes visi piešiame savo aplinką, Krisai. Tačiau tu pirmasis, panaudojęs tikrus dažus.“ Taip romantinėje fantastinėje dramoje „Kur nuneša sapnai“ (What Dreams May Come, 1998, rež. Vincentas Wardas) pasiklydusių sielų gidas po rojų Albertas Luisas (akt. Cuba Goodingas Jr.) pristato subjektyvaus pomirtinio gyvenimo viziją pagrindiniam herojui Krisui Nilsenui (akt. Robinas Williamsas).
Pati būdama Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pasaulio gidė, negalėjau praleisti progos pasivaikščioti virtualios realybės (VR) „Angelų takais“ (trumpametražis animacinis Kristinos Buožytės ir Vitalijaus Žuko filmas). Ši patirtis mane privertė iš stalčiaus išsitraukti seniai išjaustą ir aprašytą tapybiškąjį Naujosios Zelandijos režisieriaus V. Wardo filmą apie gyvenimą po mirties. Taip pradėjau ieškoti jungčių tarp dviejų skirtingų laikmečių, kultūrų ir medijų menininkų. Kas jungia Konstantiną ir Vincentą? Nors mus skiria amžiai ir kilometrai, visi mes sapnuojame.
Nemunas , 2021
Romantinėje režisieriaus Michaelio Haneke’ės dramoje „Meilė“ (Amour, 2012) Džordžas (akt. Jeanas-... more Romantinėje režisieriaus Michaelio Haneke’ės dramoje „Meilė“ (Amour, 2012) Džordžas (akt. Jeanas-Louis Trintignant’as) savo žmonai Anai (akt. Emmanuelle’ė Riva) pasakoja vaikystės istoriją, kaip grįžęs iš jaudinančio kino filmo bandė vyresniam pasipūtėliui berniukui nusakyti tai, ką matė ir patyrė. Būtent žodis „patyrė“ (arba „išgyveno“) čia yra raktinis. Iki šiol mano galvoje įstrigusi Džordžo frazė: „Neprisimenu filmo, bet prisimenu jausmą.“ Andrius Šatas (akt. Algirdas Latėnas) Arūno Žebriūno dramoje „Riešutų duona“ (1978) taip pat negalėjo įminti, į ką jo mama žiūrėjo pasimatyme su tėčiu, nes ji buvo susitelkusi visai ne į pasakojimą ekrane, o „į tą seną kvailį su skrybėle ir lakuotais batais“. Nors straipsnyje ir nebus kalbama apie konkrečius filmus, kurie palieka gilų įspūdį, tačiau pasimiršta jų pavadinimai, šis kino nostalgijos arba svajonės efektas labai svarbus liečiant kino turizmo temą. Kino turizmas – tai alternatyvi marketingo priemonė, susijusi su filmų žiūrėjimu ir kelionėmis aplankant šalis bei vietas, kur jie gimė. Savo virtualų turistinį maršrutą pratęsime sustodami keturiose skirtingus minėtojo reiškinio aspektus apžvelgti leisiančiose stotelėse.
EDULEARN proceedings, Jul 1, 2022
Acta Universitatis Sapientiae. Social Analysis, 2021
As Leonidas Donskis (2016: 9) once wrote, "Europe has been saved many times by its narrative powe... more As Leonidas Donskis (2016: 9) once wrote, "Europe has been saved many times by its narrative powers". In this time of uncertainty and disasters, our public narratives are filled with gossips, conspiracies, intolerance, and hate speech that strengthen divisions in society. During pandemic lockdowns, when physical closeness is exchanged with social interactions online and when global identities and culture are uploaded on digital platforms, we ask: what does it mean to be European in a time of uncertainty and what binds our collective identities and helps us to overcome our fears and anxieties? Considering the past and present (2008-2020) global and European economic, political, healthcare, and cultural as well as personal crises, this auto-ethnographic essay raises these questions: How can personal narratives help to strengthen European cultural identity in these times of uncertainty? Do personal narratives weaken collective identities? By using an auto-ethnographic approach, this paper is an attempt to determine whether a holistic research approach can be used in the analysis of "liquid" European cultural identity and personal narratives. Therefore, this paper is not just for finding the right answers or right stories but is meant to act rather as a stepping stone for further discussion on how to communicate European cultural identity and how to raise self-identification, cultural solidarity, and unity during these times of uncertainty .
Media Transformations , 2016
ABSTRACT: “With the introduction of social media into every field of our life, cinema and film in... more ABSTRACT: “With the introduction of social media into every field of our life, cinema and
film industry also has become a medium which benefits from social media” (Kuruca, 2013).
As a tool of marketing, social networks increase popularity and ratings of film before it reaches
the big screen. This strategy is often used by individual film production companies, but what
if we take European cinema as a whole and try to bridge its diverse identity and reach the
audience by “mapping” and communicating it on social media? However, if we want to put
European cinema on social media map, we have to understand the complexity of European
identity as well as learn the rules of social media marketing. “Understanding and defining
European, let alone the identity of European cinema, involves an obsessive wrestling with
contradictions, suspicions, and uncertainties, and that fundamental complexity” (Everett,
2005). This paper analyses the potential of mapping European cinema on social media as well
as introduces current audience development practices of European cinema industry. It also
looks into European commission initiative, Creative Europe MEDIA sub-program. Mapping
or communicating European cinema on social media includes various strategies, concepts and
various stakeholders’ interests, therefore, looking at European cinema from institutional point
of view is as important as understanding potential audience of supranational cinema.
KEYWORDS: European cinema; Social media, European identity, Cultural diversity; Audience
LIETUVOS AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ VADYBOS IR EKONOMIKOS JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ KONFERENCIJŲ DARBAI , 2015
Nuo pat pirmųjų vaizdų, parodytų ekrane ir jų sukeltos žiūrinčiųjų reakcijos, kyla klausimas, kur... more Nuo pat pirmųjų vaizdų, parodytų ekrane ir jų sukeltos žiūrinčiųjų reakcijos, kyla klausimas, kurio neišsemtumas neleidžia atmesti dar vienos teorinės šio mintijimo lauko problemos: koks santykis tarp kino (aut. pastaba:
arba kitos audiovizualinės medijos), suvokimo ir žmogaus kūno (Gustas, 2013). Ne vienas šiuolaikinių medijų
teoretikas kalbėjo ir vis dar kalba apie žiūrovo ir vaizdo santykį. Kaip mes suvokiam vaizdus ir visą vizualinę
komunikaciją? Kaip mes susitapatinam su ekrane matoma iliuzija? Šios suvokimo ir žiūrėjimo teorijos aktualios ir šiuolaikinio marketingo lauke. Sociologai, kultūrologai ir psichologai savo studijose ne kartą analizavo
žvilgsnio galią bei tikrovės ir iliuzijos santykį. Ar vaizdai, kuriuos matome reklamose (judančiose arba statinėse), tai visuomenės ir pačios audiovizualinės medijos suformuoti galios ir stereotipų konstruktai? Spendžiant
šiuolaikinio marketingo problemas bei taikant naujus sprendimus būtina įtraukti ir žvilgsnio galios koncepciją. Juk revoliucija nebus transliuojama, ji bus instagraminama (Rubel, 2012). Vizualinis marketingas jau nuo
2012 metų pradėjo rodyti stiprų potencialą. Tais pačiais metais susikūrus tokiems socialiniams tinklams, kaip
Pinterest, Instagram ir Tumbrl ir kitiems, nereikėjo ilgai laukti, kol juos pastebės marketingo specialistai. Šiandien vis daugiau įmonių savo prekės ženklo įvaizdį formuoja bei augina savo sekėjų skaičių naudodami šiuos
vizualinius – socialinius reklamos įrankius. To pasėkoje susiformuoja ir esminė šio straipsnio bei šiuolaikinio
marketingo problema, kurią tikslinga pateikti klausimais: Kaip mes suvokiam vaizdus? Kaip konstruojami lyčių
stereotipai? Kaip žmogaus pasąmonė reaguoja į vaizdus? Kas yra žiūrėjimo malonumo varomoji jėga? Koks
žiūrovo įsitraukimo į vaizdinius ir jų paveikumo laipsnis?
Ieškant atsakymų į šiuos probleminius klausimus pasirenkamas ir esminis objektas - žvilgsnio galios teorija.
Tuo tarpu paties straipsnio tikslas : nustatyti esminius sąlyčio taškus tarp žvilgsnio galios teorijos ir šiuolaikinio
marketingo praktikos.
Šiame tyrime taikomi mokslinės literatūros loginės analizės ir sintezės metodai, kurie turėtų padėti suvokti
vizualinio marketingo bei žvilgsnio galios jungtis ir perspektyvas. Straipsnyje pateikiamos esminės Zigmundo
Freudo (2001), Jeaque Lacano (2006) bei Lauros Mulvey (1995) žvilgsnio teorijos, greta su šiuolaikinio marketingo teorinėmis bei praktinėmis aktualijomis analizuotomis šiuose darbuose: Chandler (1998); Targamadzė
(2004); Lindstrom (2006) Bystrom (2010); Diamond (2013) ir kt.
VŠĮ „Savaitraštis Nemunas“, 2013
Pašvaistės Žemėje nuolat egzistuoja. Kai Saulės vėjas silpnas, pašvaistė gali susidaryti tik aukš... more Pašvaistės Žemėje nuolat egzistuoja. Kai Saulės vėjas silpnas, pašvaistė gali susidaryti tik aukštose platumose ir būti blanki. Kad pamatytumėme pašvaistę dangus turi būti tamsus ir giedras.*
Šią pašvaistę žiūrovai galėjo išvysti, ilgai lauktame Kristinos Buožytės, mokslinės fantastikos filme „Aurora“. Užtemęs lietuvių kino dangus pragiedrėjo pasirodžius premjerai ir privertė susimąstyti: galbūt pagaliau galime kalbėti apie lūžį nacionaliniame kine? Ar likome nustebinti, o galbūt nusivylę pirmu mokslinės fantastikos pabandymu melancholiško, uždaro lietuvių kino kontekste?
MOTERS SEKSUALUMO IR LYTINIO IDENTITETO KAITA LIETUVIŲ VAIDYBINIAME KINE PO1970-ŲJŲ, 2013
Vakaruose 7-8 deš. susiformavo feministė kino teorija apjungusi lyčių studijas, psichologinius be... more Vakaruose 7-8 deš. susiformavo feministė kino teorija apjungusi lyčių studijas, psichologinius bei kultūrologinius tyrimus. Tačiau šis diskursas aplenkė Lietuvą dėl tuo metu dominavusios politinės ideologijos apribojimų. Vis tik šiuo metu moters lyties reprezentavimas, jos socialinis-seksualinis identitetas, nacionaliniame kine vis labiau kvestionuojamas. Todėl bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama moters seksualumo ir jos lytinio identiteto kaitos problematika feministinio diskurso rėmuose. Darbe analizuojama 14-iolika lietuviškų vaidybinių filmų, sukurtų nuo 8 deš.(vakarietiško feministinio diskurso išsikristalizavimo laikotarpiu) iki šių dienių (2013). Nacionaliniame kine dominuojantis vyriškasis žvilgsnis, istorinis-ideologinis kontekstas diktuoja ir pagrindines feministinės teorijos kryptis: psichoanalitinį bei marksistinį feminizmą. Todėl norint išanalizuoti moterų vaidmenų kaitą vaidybiniame lietuvių kine, darbas suskirstomas į teorinę ir empirinę dalį. Pirmoje dalyje ieškoma feministinio diskurso tęstinumo bei sąsajų Lietuvos kontekste, išsikristalizuojami esminiai analizės įrankiai. Empirinėje-analitinėje dalyje aptariamas moters kūno vaizdavimas, jo sudaiktinimas, arba išlaisvinimas. Analizuojama moters tapatybė, jos vaidmuo kitos lyties personažų, vaidmenų tipažų kontekste, ieškoma bendrų bruožų bei takoskyros kada moters seksualinis identitetas suvokiamas laisviau. Bandoma įrodyti, jog moterys lietuvių kine nėra vaizduojamos homogeniškai tik kaip pasyvios aukos, ar blankūs ryškių vyrų šešėliai. Vis tik darbo eigoje prieita išvada, jog moterų vaidmenys nuo 1970 iki 2013 metų patyrė stiprią kūnišką transformaciją, jos buvo išnarstytos, nurengtos prieš kino kamerą, tačiau sunku nuspręsti kaip pasikeitė moterų sąmonė ir pasąmonė vyrų akimis. Ryškesnis pasikeitimas matomas lyčių bendradarbiavime kuriant filmus. Po nepriklausomybės pradėta ieškoti kompromisų tarp vyrų režisierių, moterų scenarisčių, prodiuserių bei aktorių. Nepaisant to, ryškiausiai nuo reprodukcinių tikslų, nuolankios bausmės troškimo ir namų interjero dekoracijos vaidmens, nutolo Kristinos Buožytės filmas „Aurora“. Šiame filme tikslingai apnuoginamas moters kūnas, paverčiant jį geismo priežastimi, arba organiškos kūrybos dalimi, o ne tik vojeristinio malonumo objektu.
The purpose of this thesis is to determine the development opportunities of film industry and its... more The purpose of this thesis is to determine the development opportunities of film industry and its integration into Kaunas city touristic image formation process. Theoretical part of this thesis represents basic concepts of touristic image, film tourism, factors that influence it as well as stakeholders of city touristic image. Triangulation method is used in the analytical part of this thesis with a purpose to examine Kaunas touristic image and film industry case. Research involves interviews with film industry and tourism experts, focus group discussion with international students and content analysis of Lithuanian films made in Kaunas. Recommendatory model to Kaunas municipality as well as film industry is being formed in the third part of the thesis, how to develop film industry integration into Kaunas city touristic image formation strategy. According to focus group discussion results alternative map of filming locations in Kaunas is being suggested, so as a possible film tourism model, which can also be involved into Kaunas city touristic image formation process. PAGRINDINĖS DARBO SĄVOKOS IR TERMINAI Afektinis-emocijos, jausmai susiję su įsitikinimu, jos suteikia įsitikinimui emocinį atspalvį. Alternatyvus turizmas-dažniausiai reiškia alternatyvias turizmo formas, pabrėžia didesnį kontaktą ir savitarpio supratimą tarp šeimininkų ir svečių, taip pat kaip tarp turistų aplinkos. Atvykstamasis turizmasturizmo paslaugų struktūra, skirta į regioną atvykstantiems asmenims aptarnauti (Smitas ir Eadingtonas, 1992). Audiovizualinis-1) garso ir vaizdo; 2) priemonių, procesų, kūrinių, programų, suvokiamų vienu metu klausa ir rega, visuma (Audiovizualinių medijų žodynas, 2006). Distribucija/platinimas-filmo rodymo, platinimo teisių įsigijimas tam tikram laikui, salių jo rodymui paieška, numatytų seansų užtikrinimas, filmo išleidimo į ekranus ir reklamos organizavimas. Pradėta taikyti 1907 m., kai Charles'is Pathé filmų kopijų nuomojimą kino salių savininkams pakeitė pardavimu (Audiovizualinių medijų žodynas, 2006). Filmavimo aikštelių paieška (Location scouting)-filmavimui tinkamų vietų paieška (Audiovizualinių medijų žodynas, 2006). Fokus grupė-(arba fokusuota, sutelkta į konkrečią platesnę ar siauresnę temą diskusinė grupė)-organizuotas mažos žmonių grupės pokalbis, diskusija (Krancevičiūtė, 2014) Genius loci-vietovė dvasia arba paminklų ir paminklinių vietų dvasia (Petzet, 2008). Identitetas-yra tapatybė, žmogaus arba daikto savybių visuma, pagal kurią jis yra atpažįstamas, atskiriamas nuo kitų (žodynas.lt). Kino filmų biuras/ofisas-tai institucijas, kuri skatina ir didina konkurenciją tarp miestų kino industrijų, o svarbiausia-palengvina projektų įgyvendinimą kino kūrėjams. Kino industrijakino filmų verslas arba pramonė užsiimanti kino filmų gamyba, sklaida ir rodymu. Kino turizmas-alternatyvi marketingo priemonė skatinanti šalies turizmą, susijusi su kino filmų žiūrėjimu ir keliavimu aplankyti šalis ir vietas, kur buvo filmuojama (Hudson ir kt, 2011). Kognityvinis-tai mintys, įsitikinimai kurių laikomės objektų, žmonių atžvilgiu. Konatyvinistai elgesys, reakcija į įvykį ar žmogų, kuri atitinka įsitikinimą. Koprodukcija/bendra gamyba-dviejų ar daugiau prodiuserių ar gamybos bendrovių bendradarbiavimas gaminant filmą ar filmų ciklą. Europoje prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo, kai kaimyninės šalys suvienijo finansinius išteklius ir kūrybines jėgas, siekdamos sustiprinti Europos kino industriją ir išplėsti rinką (Audiovizualinių medijų žodynas, 2006). 6 Korporatyvinė ženklodara (ang. corporate branding)-ženklodaros rūšis, kuria siekiama organizacijos prekės ženklo ir organizacijos produkto sutapatinimo vartotojo sąmonėje (Gavėnas, 2012). Kultūrinis turizmas-kelionė siekiant pažinti kultūrinę aplinką, įskaitant kraštovaizdžius, vaizduojamąjį ir scenos menus, išskirtinį vietinį gyvenimo būdą, vertybes, tradicijas, įvykius bei kitus kūrybinių ir kultūrinių pokyčių procesus (Lehtimäki, 2009). Kūrybinės industrijos-rutuliojasi pirmiausia kaip verslas, perduodantis auditorijai idėjas, įvaizdžius ir patyrimus, kurių ekonominė vertė priklauso nuo to, kaip vyksta subjektyvios simbolinių gėrybių reikšmių interpretacijos. (Černevičiūtė ir Žilinskaitė, 2009). Kūrybinis miestas-miestas, kurio kūrybinės veiklos sritys skirtos visuomenei, yra suprantamos, inovatyvios, intensyviai skleidžiamos ir daugiakultūrės (Florida, 2002). Marketingo kompleksas-tai visuma tarpusavyje susijusių veiksmų ir sprendimų, kuriais siekiama patenkinti vartotojų poreikius ir pasiekti organizacijos marketingo tikslus (marketingovaldymas.lt) Miesto įvaizdis-tai visuma idėjų, tikėjimų ir emocijų, kurie žmogui atsiranda išgirdus tam tikro miesto pavadinimą (Kotle, 1993). Miesto marketingas-tai yra vietovės pardavimo procesas, kurio metu viešų ir privačių įstaigų atstovai siekia parduoti tam tikrą geografiškai apibrėžtą vietovę, paverčiant ją patrauklesne verslo organizacijoms, turistams bei kitų miestų gyventojams (Piliutytė, 2005). Miesto ženklodara-tai procesas, kurio tikslas gerinti gyvenimo kokybę mieste ir kurti teigiama emocinį įvaizdį visoms suinteresuotosioms grupėms (Anholt, 2009). Organizacijos įvaizdis-tai yra idėjų, jausmų, suvokimų ir įsivaizdavimų, kuriuos asmuo ar jų grupė turi organizacijos atžvilgiu, visuma, įtakota materialių ir nematerialių organizacijos veiklos elementų, komunikacijos bei asmeninių ir socialinių vertybių (Drūteikienė, 2003). Pelno mokesčio lengvata (ang. tax incentives)-finansinė parama sudaranti palankias filmų gamybos sąlygas Lietuvos ir užsienio filmų gamintojams, norintiems filmuoti mūsų šalyje, ir sudaranti galimybę įmonėms, norinčioms neatlygintinai suteikti lėšų filmo gamybai, susimažinti pelno mokestį (lkc.lt) Perkėlimas (ang. displacement)-pasąmonės gynybos mechanizmas, pagal kurį protas randa naują objektą ar naują tikslą, kino industrijoje, tai filmo siužeto vietos demonstravimas visiškai kitoje aplinkoje (skirtumas tarp realios filmavimo vietos ir demonstruojamos). Post-produkcija/ baigiamieji filmo darbai /-filmo kūrimo darbai po filmavimo iki kopijos išleidimo ir tiražavimo-vaizdo ir garso montavimas, garso suvedimas, specialiųjų efektų
Vadyba / Management (S003), 2016
This article analyses the development opportunities of film industry and its integration into Kau... more This article analyses the development opportunities of film industry and its integration into Kaunas city touristic image formation process. Theoretical part of this paper represents basic concepts of touristic image, film tourism, factors that influence it as well as stakeholders of city touristic image. This research represents the current situation of Lithuanian and Kaunas film industry as well as city image placement opportunities. The result of this research is recommendatory model to Kaunas municipality as well as film industry and other stakeholders, which helps to understand how to develop film industry in Kaunas and how to integrate it into Kaunas city touristic image formation process. Answering the main research question – film industry integration into city touristic image formation should be based on stakeholders’ cooperation and it is only possible by film industry development. The development should start from education and progress with implementation of real strategies of film industry and image
Regional Formation and Development Studies, 2016
Film induced tourism or film tourism is a result of destination image formation and development t... more Film induced tourism or film tourism is a result of destination image formation and development through film industry with collaboration of other destination image stakeholders (policy makers, private and public investors, scholars and etc.). This postmodern tourism phenomenon links film driven emotions to the filming locations and at the same time is responsible for positive or negative destination image formation. In Lithuanian academic discourses this theory, as well as the impact of films towards local tourism, was not yet recognized. Therefore this article, according to the collected film tourism theoretical material, analyses Lithuanian potential for film induced tourism and how can it be turned into a destination promotion strategy. The conclusions show that there are real opportunities for Lithuania to use film industry as a tool of destination image formation, however it needs further analysis, a clear strategic plan, strong collaboration with Baltic region and the use of two recommendation models, which were presented in this paper. This research can be used for dynamic analysis as well as strategic planning in any specific institution related to filmmaking, tourism and regional image formation.
VŠĮ „Savaitraštis Nemunas“, 2012
Lietuvių kino kritikai Laima Kreivytė ir Saulius Macaitis apie moteris lietuvių kine kalbėjo kaip... more Lietuvių kino kritikai Laima Kreivytė ir Saulius Macaitis apie moteris lietuvių kine kalbėjo kaip apie blankius šešėlius, kuriuos užgožė ryškūs vyrų personažai. Moterys geriausiuose lietuviškuose vaidybiniuose filmuose ilgą laiką buvo vaizduojamos kaip pasyvios aukos. Ar iš tikrųjų tik toks nebylus moters-aukos vaidmuo dominavo, o gal ir dabar tebevyrauja lietuvių kinematografijoje? Pabandykime demistifikuoti moteriško identiteto trūkumą sovietiniame ir nepriklausomame lietuvių kine. Paieškokime takoskyros, kuomet moters vaizdavimas tampa atviresnis, aktyvesnis, diskursyvesnis bei seksualesnis. Pasistenkime suvokti, kieno žvilgsniui lietuvių kine atstovauja kameros akis ir kaip kinta moters vaizdavimas priklausomai nuo politinio konteksto ir filmo tematikos.