Vokiečių g. 28 (original) (raw)

Vokiečių g. (Sovietų okupacijos metais Muziejaus) 28/17, pos. 375.

Kult�ros vertybi� informacin� sistema Voruta

[Vladas Drėma, Dingęs Vilnius](din vilnius vokieciu.htm#p375)

---

Paminklų sąvadas (Vilnius, 1988):

Pagal Paminklų sąvadą (Vilnius, 1988):

276, TYZENHAUZŲ RŪMAI, Fitinhofų rūmai, ankstyvojo klasicizmo (XVIII a. pab.) pastatas (AtR 49). Stovi Muziejaus ir Trakų gatvių kampe. P. ir v. pusėje prisiglaudę prie gretimų pastatų. 4 korpusai juosia kvadratui artimo plano vidaus kiemą. Du gatvių korpusai iš gatvės pusės turi 3, iš kiemo pusės � 4 aukštus; kiemo korpusai 4 aukštų. Įvažiavimai yra abiejų gatvių korpusų vid. dalyse. Gatvės (š. ir r.) korpusų patalpos išdėstytos 2 eilėmis, kiemo (p. ir v.) korpusų � l eile; į patalpas ir laiptines įeinama tik iš kiemo. Rūsių yra š. korpuse (su cilindriniais skliautais) ir r. korpuse. Sienos plytų mūro, tinkuotos; stogai dengti čerpėmis.
Rūmai turi du lygiaverčius, beveik vienodus reprezentacinius fasadus: rytų (Muziejaus g.) ir šiaurės (Trakų g.) � šiek tiek siauresnį. Abu fasadai gerai atskleidžia būdingus klasicistinės kompozicijos bruožus. Jie simetriški, taisyklingai ritmiškai suskaidyti langų, monumentalūs. II ir III aukštai sudaro vieną puošnų fasadų tarpsnį. Tarpuaukščio juosta juos skiria nuo I aukšto. Šiam aukštui rūstų linijos teikia stabilumo. Fasadų vid. dalyse yra didelės stačiakampės įvažiavimo angos, dekoruotos sudvejintais piliastrais ir antablementu be frontono. II ir III aukšto langai su skirtingais apvadais. Beletažinį II aukšto pobūdį rodo tik šiek tiek didesnis langų aukštis ir prie apvadų prišlieti tiesiniai sandrikai. Raiškiausia fasadų dekoro dalis yra pastogės frizas su triglifais ir metopomis, puoštomis įv. originaliais reljefais, ir karnizas su modiljonais. Kiemo fasadus ska'do langai su profiliuotais apvadais (išskyrus I aukšto langus). Siek tiek žemesnį IV aukštą juosta skiria į atskirą tarpsnį. P. fasado vid. įėjimą paryškina dvi nesujungtos puskolonės.
1579 šaltiniuose minimas mūrinis gotikinis namas, stovintis svarbių to meto Vilniaus gatvių � Trakų ir Vokiečių (dab. Muziejaus) � kampe, XVIII a. II pusėje namą ar jo liekanas iš esmės perstatė ir išplėtė LDK valst. veikėjas Antanas Tyzenhauzas. Projekto autorius galėjo būti tarnavęs pas Tyzenhauzą Veronos architektas Džuzepė de Sakas. Tyzenhauzui bankrutavus ir 1785 mirus, rūmai 1789 atiteko generolienei fon Fitinhofienei (buv. Zabielienei). 1790 ji rūmus rekonstravo (projekto autoriumi kai kurie tyrinėtojai laiko archit. Martyną Knakfusą), Tuo metu sukurti dab. fasadai. XIX a. pr. rūmuose buvo 30 didelių ir 16 mažų kambarių, II aukšte � puošni vad. sidabrinė salė. Apie 1807 remontui vadovavo archit. Mykolas Šulcas; buvo Šiek tiek pakeistas interjeras, padaryta nauja laiptinė, XIX a. II pusėje I aukštas pritaikytas krautuvėms, pakeistos langų, durų angos. XX a. pr. pastatą buvo įsigijęs E. J. Bortkevičius. Lenkų okupacijos metais rūmų II ir III aukšte buvo Sokolovskio viešbutis. 1941 rūmai nacionalizuoti. Po 1944 gaisro buvo likusios tik kapitalinės sienos. 1945 rūmai atstatyti, 1957 restauruoti ir rekonst ruoti pagal archit. Algimanto Umbraso projektą: atkurta klasicistinė fasadų kompozicija, įrengti butai. Pav.
S: PKIA, f. 5, b. 8114, Ip. 1�12 (Pinkus S., Buvę Fitinhofų rūmai Muziejaus g. 28/17).
Saulius Stoma

Matosi vaizduose: