J. Grigaliūnas. Kategorijų „materija", „judėjimas", „vystymasis" santykio materialistinėje dialektikoje problema (original) (raw)

Metafizikos ir mokslo demarkacija

Problemos, 2014

1991 m. vasario 11 d. Vilniaus universitete S. Laskienė apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją „Metafizikos ir mokslo demarkacijos problema“. Disertacijos mokslinis vadovas – prof. E. Nekrašas, oficialieji oponentai: J. Minkevičius ir M. P. Šaulauskas. Disertacijos pirmame skyriuje analizuojami teorinio žinojimo vienovės antikoje ir viduramžiais pagrindai, vėlesnis metafizikos ir specialiųjų mokslų diferenciacijos procesas. Antrame skyriuje apžvelgiamas metafizikos ir mokslo santykio aiškinimas pirmajame ir antrajame pozityvizme, aptariami verifikacijos ir falsifikacijos principai. Trečiame skyriuje atskleidžiamas pozityvus metafizikos vaidmuo formuojantis ir vystantis mokslui. Daroma išvada, kad metafizinės idėjos ir principai suvaidino svarbų vaidmenį formuojantis klasikinei gamtotyrai.

Ugdymo turinio kaita Lietuvoje: globalizacijos padariniai

Acta Paedagogica Vilnensia, 2017

Straipsnyje pristatomos Lietuvos bendrojo ugdymo turinio (toliau – UT) formavimo tendencijos, į jas žvelgiant kaip į tarptautinių tyrimų nulemtus pokyčius. Teoriniu pagrindu analizuojamas švietimas atsižvelgiant į globalizacijos kontekstą. Pateikiama UT veikiančių jėgų – tarptautinių organizacijų apžvalga. Gilinamasi į EBPO vykdomą tarptautinį penkiolikmečių pasiekimų tyrimą (PISA) bei jo įtaką užsienio valstybių švietimo sistemoms. Remiantis pusiau struktūruoto ekspertų interviu metu surinktų duomenų analize ir teorine tyrimo dalimi, identifikuojama tarptautinių tyrimų įtaka Lietuvos bendrajam UT. Išvadose teigiama, kad dėl tarptautinių lyginamųjų tyrimų koncentruojantis į aukštus pasiekimus ir įgūdžius su gamyba susijusiose disciplinose, Lietuvos bendrasis ugdymo turinys siaurėja, taip atsitraukdamas nuo švietimo kaip holistinio socialinės sanglaudos stiprinimo ir visuomenės gerovės didinimo šaltinio. Atsižvelgiant į tai, keltini pagrįsti Lietuvos švietimo politikos kryptingumo kl...

Moderniosios religijos formavimosi prielaidos, raiška ir ypatumai

2010

SANTRAUKA. Šio straipsnio tikslas – ištirti, kaip religija reiškiasi modernioje visuomenėje. Siekdama minėto tikslo, autorė pasitelkia religijos sociologijos klasikų Roberto Bellaho, Thomaso Luckmanno ir šiuolaikinių religijos sociologų Steve’o Bruce’o, Paulo Heelaso, Grace Davie, Ronaldo Ingleharto ir Zygmunto Baumano darbų apie tradicinės ir moderniosios religijos skirtį analizę. Remdamasi šių religijos sociologų darbų analize, autorė aptaria moderniosios religijos formavimosi prielaidas, jos raišką ir ypatumus evoliuciniu požiūriu, lygindama šią religijos formą su tradicine religija. Atlikta religijos sociologų darbų apie moderniąją religiją analizė leidžia sukurti teorinį idealiųjų tradicinės ir moderniosios religijos tipų modelį, kuris galėtų būti taikomas empiriniuose šiuolaikinio religingumo tyrimuose.