Social economic innovation for welfare (original) (raw)
Related papers
Smart Education for Social Industries
Socialinis ugdymas, 2015
Straipsnyje analizuojama sumaniosios edukacijos apibrėžtis ir sąsajos su socialinėmis industrijomis, siekiant integruotos į bendruomenės tikslus orientuotos plėtros ir pilietinės visuomenės įgalinimo. Išeities koncepcija pasirinktas daugiafunkcis, daugiakriteris, daugiasektoris (3 D) sumaniosios edukacijos modelis, kuris plėtros procesą susieja su konkrečiais gyventojų poreikiais, įgalina juos socialinei partnerystei, dalijimuisi, subsidiarumui ir klasterizavimui. Straipsnis remiasi tyrimu, kuriuo siekta įvertinti į bendruomenę orientuotos plėtros sėkmės atvejus, juos palyginti su pasaulyje identifikuotomis socialinėmis inovacijomis. Esminiai žodžiai: į bendruomenę orientuota plėtra, ekosisteminis požiūris, daugiafunkcis, daugiakriteris, daugiasektoris (3D) sumaniosios edukacijos modelis. Įvadas ES valstybėse narėse socialinės industrijos 1 (socialinis verslas, socialinės inovacijos, socialinė ekonomika) veikia daugiasektorėje aplinkoje, o pagrindinės socialinių industrijų ekosistemos 2 yra aktyvi socialinė įtrauktis, paslaugos, vaikų ir jaunimo ugdymas ir socialiai atskirtų vietovių plėtra. Socialinėmis industrijomis laikome tokias veiklas, kurios yra pagrįstos individo sumaniosios edukacijos ir socialinės komunikacijos gebėjimais suburti komandą, bendruomenę, socialinį tinklą bendram tikslui, keičiančiam
Personalizuoto ugdymosi inovacijos ir sumanioji komunikacija
Socialinis ugdymas, 2018
Straipsnis skirtas personalizuoto ugdymosi efektyvumui pagrįsti, remiantis 3D (daugiasektoriu, daugiafaktoriu ir daugiafunkciu) modeliu. Analizuojama personalizuoto ugdymosi geroji patirtis ir trikdžiai, nagrinėjant Lietuvos demokratiškumo ugdymosi kolegijos (LDUK) ir Prof. dr. Bronislovo Bitino personalizuoto ugdymosi tyrimo mokyklos atvejus. Straipsniu siekiama atskleisti sumaniosios edukacijos ir personalizuoto ugdymosi bei efektyvios komunikacijos sąsajas.
Community-Oriented Development
Socialinis ugdymas, 2014
Straipsnyje analizuojami tvarios plėtros principai ir uždaviniai Lietuvoje pereinant prie į bendruomenės tikslus orientuotos plėtros, paremtos profesionalų ir pilietinės visuomenės narių požiūrių integravimu. Tvarios, į bendruomenę orientuotos, plėtros procesas užtikrina, kad būtų gerbiamos kiekvieno asmens ir jų šeimų teisės, orumas, poreikiai ir pageidavimai bei sukurti įgalinimo mechanizmai, skatinantys aktyviai partnerystei ir kūrybiškoms inovacijoms. Lyginimo kriterijumi pasirinktas perėjimas nuo centralizuotos į bendruomenę orientuotos plėtros, arba darnios bendruomeninės plėtros, modelis, kuris galėtų užtikrinti, kad plėtros procesas būtų derinamas su konkrečioje vietovėje gyvenančių gyventojų poreikiais, įgalintų juos socialinei partnerystei, dalinimuisi, subsidiarumui ir klasterizavimui. Tyrimui taikomi sisteminės, statistinės ir atvejų analizės, grupių diskusijų metodai, leidžiantys įvertinti į bendruomenę orientuotos plėtros sėkmės atvejus ir trikdžius Lietuvoje, juos palyginti su pasaulyje identifikuotomis socialinėmis inovacijomis. Ieškoma trikdžių, priežasčių ir mechanizmų į bendruomenę orientuotai tvariai plėtrai įgalinti.
Socialinio ir emocinio ugdymo prototipo konceptualizavimas
Socialinis ugdymas, 2022
Straipsnyje ieškoma atsakymo, kaip socialinės ir emocinės ugdymo inovacijos padeda ugdyti vaikų ir jaunimo socialines ir emocines kompetencijas. Žemas socialinis kapitalas 1 , ypač Lietuvoje (112 vieta iš 167 šalių), prasta psichinė sveikata-pagrindinis COVID-19 pandemijos bruožas-lemia prastesnę ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų bei jaunuolių emocinę savijautą. Savižudybės yra pagrindinė 15-19 metų amžiaus žmonių mirties priežastis Lietuvoje ir Estijoje. Lietuvos, Estijos ir Latvijos mokyklose nesikeičia patyčių apimtis. Daugelyje šalių yra sunku kurti pasitikėjimu grįstus santykius mokyklose. Šie veiksniai ypač paaštrėjo per COVID-19 ir reikalauja naujų sprendimų. Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Vokietijos mokslininkų kuriamas Socialinio ir emocinio ugdymo prototipas (Social Emotional Education Prototype Modeling, SEEP) 2 turėtų šeimai, kiekvienam mokytojui ir vaikui pasiūlyti algoritmą, kuris padėtų geriau suprasti savo emocijas, jas valdyti ir modeliuoti savo elgesį pozityviosios socializacijos linkme. Straipsnio autoriai siekia, kad SEEP algoritmas būtų tinkamas šeimos terapijai, mokyklos praktikai ir visapusiškai pagalbai bei padėtų spręsti kasdienes socialines ir emocines problemas vaikams ir jaunuoliams, ypač iš nepalankių šeimų, taip pat nesimokančiam ir nedirbančiam (Not in Employment, Education, or Training, NEET) jaunimui. Straipsnyje aptariamos ir kitų Europos šalių socialinių emocinių kompetencijų ugdymo iniciatyvos, kurios skirtos atskirtį patiriantiems jaunuoliams motyvuoti ir įgalinti. Esminiai žodžiai: socialinio ir emocinio ugdymo(si) prototipas, COVID-19 pandemija, socialinis ir emocinis elgesys.
Subjective Quality of Life as Social Indicator: the Context of Public Sector
Public Policy and Administration, 2008
Kauno technologijos universitetas K.Donelaičio g.20, LT-44239 Kaunas Straipsnyje atskleidžiama socialinių indikatorių samprata, jų reikšmė moderniai viešojo administravimo praktikai ir atitinkamos pakraipos moksliniams tyrimams. Pabrėžiama būtinybė Lietuvoje sukurti ir patvirtinti nacionalinę socialinių indikatorių sistemą. Atskleidžiamos metodologinės problemos, kylančios pagrindžiant socialinių indikatorių tematinę (dimensinę) struktūrą. Parodomos socialinių indikatorių sąsajos su tokiomis procedūromis kaip socialinis matavimas ir vertinimas, socialinė diagnozė, socialinis prognozavimas. Išryškinamos socialinių indikatorių prasminės sąsajos su tokiais konceptais, kaip "socialinė gerovė", "gyvenimo kokybė", "darnioji plėtra" ir "naujoji viešoji vadyba". Remiamasi prielaida, jog naujoji viešoji vadyba yra instrumentas darniai plėtrai užtikrinti, o ši turi kurti prielaidas gyvenimo kokybei. Nagrinėjama gyvenimo kokybės socialinių indikatorių problema, pagrindžiama būtinybė derinti vadinamuosius "objektyvius" ir "subjektyvius" gyvenimo kokybės indikatorius, išryškinamas pažintinis subjektyviosios gyvenimo kokybės indikatorių vaidmuo. Straipsnyje pateikiama konkreti savivaldybės gyventojų viešosios nuomonės tyrimo metodika, kuri paremta subjektyviais gyvenimo kokybės vertinimo indikatoriais. Pagrindžiamos prasminės metodikos sąsajos ne tik su gyvenimo kokybės, bet ir su naujosios viešosios vadybos bei darniosios plėtros konceptais.
Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 2019
Santrauka. Straipsnyje pateiktas socialinių išmokų poveikio skurdui mažinti dviejose ES šalių (senųjų ir Rytų Europos) grupėse tyrimas. Skurdžiausiai gyvenančių gyventojų dalies pokyčiams įvertinti buvo sudaryti panelinių duomenų regresinės analizės modeliai, į kuriuos buvo įtraukti tokie veiksniai, kaip antai gyventojų pajamos, socialinės apsaugos išmokos, darbo rinkos aktyvumas, gyventojų įsiskolinimų ir pajamų santykis, ilgalaikis nedarbas, gyventojų išsilavinimo lygis. Tyrimo rezultatai atskleidė esminius socialinės paramos poveikio gyventojų skurdui skirtumus: senosiose ES šalyse testuojamos socialinės paramos augimas mažina skurdžiausiai gyvenančių žmonių dalį; Rytų Europos šalyse, kurioms būdingas liberalesnis arba "likutinės" gerovės modelis, skurdžiausiai gyvenančių gyventojų dalies pokyčius lemia cikliniai ekonominės raidos svyravimai ir ilgalaikio nedarbo pokyčiai. Svarbiausias veiksnys mažinant skurdą išlieka ilgalaikio nedarbo mažinimas. Testuojamoji socialinė parama jose nėra tokia veiksminga kaip senosiose ES šalyse. Pagrindiniai žodžiai: socialinės [apsaugos] išmokos, testuojamoji socialinės parama, piniginis skurdas, materialinis nepriteklius, ilgalaikis nedarbas. The impact of cash social benefits for reducing poverty in the european union Summary. This article presents an analysis of the impact of cash social benefits on poverty reduction in two groups of EU countries (The "Old," Western Europe and the "New," Eastern Europe). Models of a regression analysis of panel data were compiled to assess the changes in the most deprived part of the population, which included factors such as population income, social assistance payments, labor market activity, population indebtedness, long-term unemployment and education levels of the population. The results of the survey revealed the essential differences in the impact of social assistance on poverty: in the old EU countries, means-tested social benefits reduce the growth of poverty and material deprivation; in the Eastern European countries, which are characterized by a more liberal or "residual" welfare model, the poorest part of the population changes due to cyclical fluctuations in economic development and changes in long-term unemployment. Therefore, the key for reducing poverty is to reduce long-term unemployment. Means-tested social benefits in them are as effective as in the old EU countries.
Veiklos tyrimas organizacijoje. Socialinių paslaugų senyvo amžiaus žmonėms atvejis
2016
Recenzentai: Prof. dr. Laimutė Žalimienė, Vilniaus universitetas; Prof. dr. Rita Bandzevicienė, Mykolo Romerio universitetas. Mokslo monografija parengta vykdant Europos socialinio fondo lėsomis finansuotą tyrimo projektą „Psichosocialinių veiksnių ir komercializavimo svarba efektyviam paslaugas teikiancių organizacijų funkcionavimui ir vystymuisi", sutarties Nr. VP1-3.1-SMM-08-K-01-016. Mokslo monografijos leidybą finansavo Lietuvos mokslo taryba, sutarties Nr. LEI-15189. ISBN 978-609-467-202-6 (spausdintas) ISBN 978-9955-34-620-3 (spausdintas) ISBN 978-609-467-201-9 (internetinis) ISBN 978-9955-34-619-7 (internetinis)
Problems of Legitimation of Social Phenomena
Žmogus ir žodis, 2015
Straipsnyje analizuojami mitologinių, religinių ir filosofinių teorijų bandymai legitimuoti socialinių struktūrų fenomenus-konkrečiai, stokos fenomeną-pradedant nuo graikų mitologijos, krikščionybės principų, nuo antikinių "gyvenimo filosofijos" konceptų iki klasikinių J. S. Millio ir J. Locke'o liberalizmo bei marksizmo teorijų. Straipsnis yra tų refleksijų refleksija, bandanti metodologiškai įvertinti tų refleksijų teorinį, loginį-metodologinį ir ideologinį efektyvumą. Konkretus stokos fenomenas ir stokos teorinė refleksija yra tyrimo objektas. Analizuojama, kuo teoriniai konstruktai pavirsta žmonių galvose (kaip jie įgauna "sveiko proto", "viešosios nuomonės" mitologinius pavidalus) ir kaip tie teoriniai konstruktai transformuojasi į konkrečių žmonių elgesio motyvus.