D Tipo Asmenybių Su Implantuotu Elektrokardiostimuliatoriumi Gyvenimo Kokybės Aspektai (original) (raw)
Gydytojų Psichosocialiniai Darbo Aplinkos Veiksniai Ir Jų Sąsajos Su Gyvenimo Kokybe
Health Sciences, 2019
Psichosocialinis veiksnys – tai aplinkybė, veiksmas, situacija, kuri turi įtakos darbuotojo fizinei sveikatai, drauge sukeldama jam stresą [1]. Tyrimo tikslas buvo nustatyti pagrindinius gydytojų psichosocialinius darbo aplinkos veiksnius ir jų sąsajas su gyvenimo kokybe. 2018 m. kovo – vasario mėn. anoniminės apklausos būdu, naudojant standartizuotus klausimynus, atlikta vienmomentinė epidemiologinė Raseinių, Jonavos, Kaišiadorių, Kėdainių ir Prienų ligoninėse dirbančių gydytojų apklausa. Tyrimo imtis – n = 230 respondentų (atsako dažnis 79,4 proc.). Nustatyta, kad 41,3 proc. (n=95) respondentų reikia didelių specifinių įgūdžių darbe, penktadalis (n=44) teigė, kad darbo reikalavimai yra dideli ir tik pusė respondentų (n=126) manė, kad sprendimų priėmimo laisvė yra vidutinė. Nustatyta reikšminga priklausomybė tarp amžiaus ir darbui specifinių įgūdžių poreikio, darbo reikalavimų ir bendradarbių paramos. Beveik pusė (48,7 proc.) gydytojų patyrė vidutinį elgsenos stresą. Perdegimas dar...
Vidutinio amžiaus Kauno vyrų ir moterų išgyvenamumas susirgus miokardo infarktu
Medicina-buenos Aires, 2002
The aim of the present study was to determine and compare the short-term and long-term survival after myocardial infarction (MI) in the Kaunas men and women aged 25-64 during 1983 to 1998, according to ischemic heart disease register data. The source of the data-Kaunas population-based ischemic heart disease register. The diagnosis of MI was based on the criteria defined by the WHO MONICA Project. All myocardial infarction events that occurred among Kaunas population aged 25-64 years during 1983-1998 were recorded. Myocardial infarction survival was evaluated using Kaplan-Meier method and using z test for comparing the survival curves. Results. The data of 3,613 persons with a first myocardial infarction and 528 with a recurrent myocardial infarction were analyzed. Detected, that among men and women a short-term (28 days) survival probability was significant different. In the men aged 25-64 short-term survival after a first myocardial infarction was better comparing with the women survival (z=4.63, p=0.03). The short-term survival among men aged 25-64 with a recurrent myocardial infarction comparing with woman did not differ. The long-term survival probability in patients, who survived the first 28 days, among men and women with a first and recurrent myocardial infarction aged 25-64 was without statistically significant differences.
Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija, 2023
Tyrimo pagrindimas. Dėl fizinės būklės blogėjimo vyresnio amžiaus žmonių, kuriems nustatytas dauginis ligotumas, gyvenimo kokybė prastėja, o tai gali paskatinti ir psichologinės būklės pablogėjimą (Nóbrega et al., 2009; Subramaniam et al., 2019). Tokiais atvejais svarbu užtikrinti tinkamą fizinį aktyvumą, nes tai gali pagerinti jų fizinę ir psichologinę būklę (Bricca et al., 2020). Fizinė veikla gali pagerinti vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę, o tam tinka aerobiniai pratimai, pasipriešinimo pratimai, tempimo pratimai (López-Torres, 2019), tačiau išlieka neaišku, kurių fizinių pratimų poveikis veiksmingesnis. Tikslas-nustatyti, kuri iš kineziterapijos programų-mažo intensyvumo aerobiniai pratimai ar aerobiniai ir pasipriešinimo pratimai, taikomi kartu-veiksmingesnė slaugomų pacientų skausmui ir nuovargiui mažinti, kvėpavimo rodiklių bei gyvenimo kokybei gerinti. Metodai. Tyrime dalyvavo 20 pacientų, kurių vidutinis amžius-74,85 ± 5,4 metų. Tiriamieji atsitiktine tvarka suskirstyti į dvi grupes po dešimt dalyvių: MIAP grupei taikyti mažo intensyvumo aerobiniai pratimai, APP grupei-aerobiniai ir pasipriešinimo pratimai. Skaitmenine skausmo skale (SAS) vertintas patiriamas skausmas. Spirometrija vertinti kvėpavimo funkcijos rodikliai. Daugiamačiu nuovargio inventoriumi (MFI-20L) įvertintas bendras, fizinis ir protinis nuovargis, sumažėjęs aktyvumas ir motyvacija. Gyvenimo kokybei vertinti naudotas SF-36 klausimynas. Rezultatai. Taikant MIAP ir APP programas, reikšmingai mažėjo skausmas, fizinis nuovargis, gerėjo su fizine ir psichine sveikata susijusi gyvenimo kokybė bei kvėpavimo rodikliai (p < 0,05). Išvados. Mažo intensyvumo aerobinių pratimų programa buvo veiksmingesnė mažinant nuovargį, o aerobinių ir pasipriešinimo pratimų programa veiksmingiau pagerino kvėpavimo funkciją. Abi programos-veiksmingos, gerinant su psichine ir fizine sveikata susijusią gyvenimo kokybę bei mažinant skausmą. Raktažodžiai: kineziterapija, gyvenimo kokybė, skausmas, kvėpavimo funkcija, nuovargis. Methods. 20 patients 74.85±5.4 years of age participated in the study. Subjects were randomly divided into two groups: MIAP group-applied low-intensity aerobic exercise, APP group-aerobic and resistance exercise. Perceived pain was assessed using a numerical pain scale (SAS). Respiratory function indicators were evaluated by spirometry. The multidimensional fatigue inventory (MFI-20L) assessed general, physical and mental fatigue, decreased activity and motivation. The SF-36 questionnaire was used to assess the quality of life. Results. Applying the MIAP and APP programs significantly reduced pain, physical fatigue, improved quality of life-related to physical and mental health, and respiratory indicators (p<0.05). Conclusions. A low-intensity aerobic exercise program was more effective in reducing fatigue, while an aerobic and resistance exercise program was more effective in improving respiratory function. Both programs were effective in improving mental and physical health-related quality of life and reducing pain.