Garbės samprata karinėje etikoje (original) (raw)
Related papers
Jaunųjų paauglių olimpinių vertybių interiorizacija
Sporto mokslas / Sport Science, 2018
Šio darbo tikslas buvo ištirti ir palyginti neformaliajame fiziniame ugdyme dalyvaujančių ir nedalyvaujančių jaunųjų paauglių (5-6 klasės mokinių) olimpinių vertybių žinias, gebėjimus ir nuostatas. Tyrimas atliktas 2017 m. vasario-kovo mėnesiais Klaipėdos miesto bendrojo ugdymo mokyklose. Tyrimo imtį sudarė 204 jaunieji paaugliai (5-6 klasės mokiniai). 62,7 % respondentų dalyvavo neformaliajame fiziniame ugdyme (NFU). Tyrime buvo taikytas anketinės apklausos metodas. Literatūros šaltinių analizės pagrindu buvo išskirtos penkios esminės olimpinės vertybės: tobulumas, pagarba, draugystė, džiaugsmas dėl įdėtų pastangų ir kilnus elgesys. Darbo autorių parengtoje originalioje anketoje, kurią sudarė penkios dalys, buvo pateikti klausimai su atsakymų variantais, kurie sudarė galimybę įvertinti jaunųjų paauglių olimpinių vertybių žinias, gebėjimus ir nuostatas. Kiekvienoje dalyje buvo po šešis klausimus. Iš viso anketoje buvo 37 klausimai: 5 demografiniai, kiti-apie olimpines vertybes. Analizuojant demografinius duomenis bei jaunųjų paauglių olimpinių vertybių žinias, gebėjimus ir nuostatas buvo apskaičiuoti procentiniai dažniai. Buvo išskirti 5 lygiai: labai žemas (iki 20 %), žemas (20-40 %), vidutinis (40-60 %), aukštas (60-80 %), labai aukštas (80-100 %). Dalyvaujančių ir nedalyvaujančių NFU mokinių rezultatams palyginti buvo taikytas Mano ir Vitnio (angl. Mann-Whitney) U kriterijus. Rezultatų skirtumai buvo vertinami kaip statistiškai reikšmingi, kai p ≤ 0,05. Duomenų analizė atlikta naudojant SPSS Statistics (20 versija) programą. NFU yra reikšmingas ugdant jaunųjų paauglių olimpines vertybes. NFU dalyvaujančių jaunųjų paauglių žinios apie olimpinę vertybę Draugystė, žinios ir gebėjimai-Džiaugsmas dėl įdėtų pastangų, bei olimpinės vertybės Tobulumas gebėjimai buvo statistiškai reikšmingai (p < 0,05) geresni nei NFU nedalyvaujančių 5-6 klasių mokinių. Olimpinės vertybės Kilnus elgesys nuostatos, kurios projektuoja tam tikrą reakciją į įvykius ir žmones, statistikai reikšmingai pozityvesnės (p < 0,05) buvo NFU nedalyvaujančių jaunųjų paauglių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Visuomenė. Kasdienybės istorija, 2018
Life in the eighteenth century Polish-Lithuanian Commonwealth was signified by active interference of the Russian Empire in the politics of the state. Imperial army was continuously summoned to reinforce Russian interests and to support internal feuds of the Commonwealth. Lithuanian and Polish society was forced to reconcile with the presence of foreign army in the country, whereas Russian officers sought to utilize their presence in the Polish-Lithuanian Commonwealth in enhancing useful personal relationships and for the purposes of propaganda. The article explores the relationship between the society of the Grand Duchy of Lithuania and the Russian officers in daily life, how both sides built this coexistence, and how it was changing depending on circumstances. Analysis of sources on everyday life of Vilnius showed that daily life of its citizens was burdened by the obligation of housing and feeding the army, although in ordinarily they tried not to confront this menacing power. Pe...
Kultūros politikos bruožai šiandienės Lietuvos kontekste
Socialinis ugdymas, 2021
Straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos kultūros politikos modeliavimas Lietuvos kongreso pranešimų ir straipsnių pagrindu (Lietuvos kultūros kongresas, 1990). Straipsnyje keliami klausimai, kodėl visų Lietuvos kultūros kongresų organizatoriams ir kultūros žmonėms yra svarbi kultūros politikos problema. Akcentuojama, kad kultūros politikos modeliai paprastai apibrėžiami kaip karkasinis vertybinių nuostatų, kurias užpildo žmonių kūrybiniai projektai ir iniciatyvos, pagrindas. Kultūros politikos modeliai vaidina svarbų vaidmenį formuojant visuomenės, bendruomenių ir asmenų savijautą, kūrybingumą ir elgseną. Siūloma kultūros politikos modelius laikyti pagrindiniais analizės vienetais, kai požiūris į kultūrą peržengia individo (idėja, mintis apie kultūrą) ir bendruomenės (kultūra tik socialinėje srityje) logiką. Kultūros politikos modelio sampratos genezę galima atsekti nuo I. Kanto iki šiuolaikinių mokslininkų. Mokslininkai dažniausiai kultūros politikos modelius analizuoja iš skirtingų mokslų, t. y. filosofijos, psichologijos, antropologijos, sociologijos, edukologijos, dirbtinio intelekto, pažinimo ir kt., pozicijų. Straipsnyje taikoma tyrimo metodologija įtraukia kokybinius ir kiekybinius metodus. Atlikta straipsnių, duomenų turinio analizė ir ekspertų apklausa apie kultūros politikos modelių dinamika leidžia į Lietuvos kultūros politiką pažvelgti sistemiškai, kultūrą suprantant kaip pozityvaus ir kūrybiško gyvenimo būdo analizę, siekiant asmens, bendruomenės ir visuomenės gerovės. Tyrimo rezultatai atskleidžia motyvuoto kultūros politikos modelio bruožus, pagrįstus pirminiu skirstymu tarp karkasinio dizaino ir kultūros politikos modelių sąveikos.
Tvarių Investicijų Vertinimo Koncepcija
Regional Formation and Development Studies
Klaipėdos universitetas (Lietuva) ANOTACIJA Tvarių investicijų vertinimo klausimas plačiau nagrinėtas globalaus, šalies ar regiono kontekste, tačiau šių investicijų vertinimas investuotojo (organizacijos) požiūriu-gana siaurai. Siekiant užtikrinti Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimą, būtina sukurti integruotą tvarių investicijų vertinimo metodiką investuotojo (organizacijos) požiūriu, kuri skatintų investuoti. Labiausiai esmę atitinkantis tvarių investicijų apibrėžimas galėtų būti: investicijos, kurios padeda įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus. Atlikus tyrimą nustatyta, kad tvarias investicijas investuotojo (organizacijos) požiūriu priimtiniausia vertinti remiantis trijų ramsčių teorija, kuri integruoja tvarių investicijų vertinimą ekonominėje, aplinkosaugos ir socialinėje srityse. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: tvarios investicijos, darnus vystymasis, investicijų vertinimas.
Organizacinės elgsenos pagrindai
2012
Mokslinė redaktorė: doc. dr. Agota Giedrė Raišienė Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto Vadybos kated ros 2011 m. rugpjūčio 31 d. posėdyje (protokolas Nr. 1VK-1) pritarta leidybai. Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto tarybos 2011 m. rug sėjo 22 d. posėdyje (protokolas Nr. 1PV-3) pritarta leidybai. Mykolo Romerio universiteto mokslinių-mokomųjų leidinių aprobavimo spaudai komisijos 2011 m. spalio 17 d. posėdyje (protokolas Nr. 2L-18) pritarta leidybai. Visos knygos leidybos teisės saugomos. Ši knyga arba kuri nors jos dalis negali būti dauginama, taisoma arba kitu būdu platinama be leidėjo sutikimo.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Spaustuvių Privilegijos
Knygotyra, 2017
Už dalykines pastabas ir vertingus patarimus autorė dėkoja Džamilijai Ramazanovai ir Dmitrijui Polonskiui, perskaičiusiems straipsnio rankraštį. 3 BENIS, Artur. Ochrona praw autorskich w dawnej Polsce. In Pamiętnik słuchaczy Uniwersytetu Jagiellońskiego. Kraków, 1887, s. 419-503. 4 Ten pat, p. 443. 5 Ten pat, nr. 63, 86 ir 94. 6 STOLFI, Nicolas. Traité théorique et pratique de la propriété littéraire et artistique. 2 t. Paris,
Pasaulio Garsai, Sustingę Kalboje
Verbum, 2016
MELNIKIENĖ, DANGUOLĖ, 2016. L’onomatopée, ou le « monstre hybride ».Paris: Hermann Éditeurs. – 286 p.Danguolės Melnikienės knyga apie onomatopėjas, žodžius esančius kalbų paribiuose, susideda iš trijų pagrindinių dalių: pirmojoje yra apžvelgiamos kalbos atsiradimo (onomatopėjinės ir fonocentrinės) teorijos, antrojoje nagrinėjamas onomatopėjų lingvistinis statusas, o trečioji – skirta onomatopėjų leksikografinio aprašo analizei.