Stengdavomės laikytis Hipokrato priesaikos – svarbiausia nekenkti! (original) (raw)

Lietuvių literatūros pamokų turinys visais laikais svariai lemia atrinktų rašytojų ir kūrinių žinomumą visuomenėje, daro įtaką ir jų vietai literatūros, kultūros kanone. "Mokyklinių" autorių atrankos procesas grindžiamas vertybėmis ir principais, tuo metu gajais konkrečioje kultūroje, švietimo sistemoje. Svarstant apie literatūrinį ugdymą sovietmečiu, neretai teigiama, jog viena buvo nurodoma programose, vadovėliuose (oficialioji pusė), o kita priklausė nuo mokytojo, nuo asmenybės drąsos ir kompetencijų. Nesistengiant užginčyti šio teiginio norisi pastebėti, kad iki šiol nėra išsamiai aptarta, kaip buvo formuojamas oficialusis sovietmečio mokyklinis literatūros kanonas, kokie konkretūs žmonės prie jo daugiausia dirbo, kokius sprendimus ir kodėl priėmė ar/ir galėjo priimti. Viena svarbiausių su švietimo tyrimais, mokyklinių programų ir vadovėlių rengimu susijusių institucijų sovietmečio Lietuvoje buvo LTSR švietimo ministerija ir prie jos 1958 m. įkurtas Mokyklų mokslinio tyrimo institutas (1972 m. pervadintas Pedagogikos mokslinio tyrimo institutu), kuriame veikė Lietuvių kal

Sign up for access to the world's latest research.

checkGet notified about relevant papers

checkSave papers to use in your research

checkJoin the discussion with peers

checkTrack your impact