Ar pakankamas mokytojų dėmesys mokant žemus pasiekimus turinčius mokinius skaitymo strategijų? (original) (raw)
Related papers
Paramos prieinamumas Kauno kolegijos studentams pasitelkiant informacijos sklaidą
2022
Kauno kolegija Anotacija. Aukštojo mokslo institucijoms veikiant tarptautinėje, bendradarbiavimo su veiklos pasauliu ir kt. erdvėse reikalinga bendruomenės narių parama vienas kitam, kad užsibrėžti strateginiai tikslai būtų įgyvendinti kuo efektyviau. Straipsnyje keliamas probleminis klausimas-kaip tobulinti Kauno kolegijos studentų paramos sistemą atsižvelgiant į paramos prieinamumą? Tyrimu siekiama atskleisti, kaip Kauno kolegijoje funkcionuoja paramos studentams prieinamumas pasitelkiant informacijos sklaidą. Tyrime taikyti mokslinės literatūros, atvejo analizės, dokumentų analizės, turinio analizės, apklausos raštu metodai. Teoriniu aspektu aukštojo mokslo institucijos poreikių kontekste žvelgiama dviemparamos ir informacijos sklaidos-sampratų rakursais. Empiriniai tyrimai fokusuojami į aukštojo mokslo erdvės dokumentų analizės (Europos, šalies, institucijos) ir informacijos sklaidos priemonių turinio analizės sąsajas, naudojant apklausą tiriama tikslinės auditorijos-studentų-nuomonė apie paramos paslaugų asmeninį aktualumą ir informacijos poreikį institucijos sklaidos priemonėmis. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad Kauno kolegijoje vyrauja akademinės ir neakademinės paramos sistema, deranti su Europos aukštojo mokslo erdvės poreikiais ir veikianti "vieno langelio" principu, informacijos sklaida turėtų būti orientuojama į studijuojančius Z kartos atstovus kaip medijų kartą pasitelkiant individualizuojančią paslaugų viešinimo strategiją. Reikšminiai žodžiai: parama, akademinė parama, neakademinė parama, informacijos sklaida.
Profesijos mokytojų dalykinių kompetencijų tobulinimas
Holistinis mokymasis, 2021
Santrauka. Šiais laikais vien įgytos profesinės kvalifikacijos nebepakanka-kadaise įgytos dalykinės kompetencijos nebeturi tokios vertės. Šiuolaikinėje žinių visuomenėje reikia daug aukšto lygio profesijos mokytojų, kurių dar studijuojant pradėta formuoti dalykinė kompetencija turėtų būti tobulinama dėl pokyčių darbo rinkoje ir švietimo sistemoje. Šiame straipsnyje atskleidžiamas profesijos mokytojų dalykinių kompetencijų turinys ir tobulinimas. Tyrimo tikslas-įvertinti įgytų kompetencijų tobulinimo svarbą profesijos mokytojams. Tyrimo metu identifikuotas dalykinių kompetencijų poreikis, kurio priežastys-siekis savo dėstomą dalyką padaryti įdomų, būti kompetetingam profesinėje veikloje. Daugiau nei pusei apklausoje dalyvavusių profesijos mokytojų sudarytos visos galimybės mokytis ir tobulėti, jie dirba darbą, kuriame gali išreikšti save. Daugumos dalykinės kompetencijos leidžia labiau išreikšti save profesinėje veikloje, mokytis ir tobulėti. Reikšminiai žodžiai: profesijos mokytojų dalykinės kompetencijos, dalykinių kompetencijų tobulinimo svarba. Summary. Nowadays, the acquired professional qualifications alone are no longer enough-the previously acquired subject competencies no longer have the same value. The modern knowledge society needs a large number of high-level vocational teachers, whose subject competence, which was already being developed during their studies, should be improved due to changes in the labor market and the education system. This article reveals the content and development of subject competencies of vocational teachers. The aim of the research is to assess the importance of improving the acquired competencies for vocational teachers. The research identified the need for subject competencies, the reasons for which are the desire to make the subject taught interesting, to be competent in one's professional activity. More than half of the vocational teachers who took part in the survey have all the opportunities to learn and improve, they work in a job where they can express themselves. Most subject competencies allow them to express themselves more professionally and to learn and improve. Keywords: subject competences of vocational teachers, the importance of improving subject competences. PROFESIJOS MOKYTOJŲ DALYKINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMAS DEVELOPMENT OF THE SUBJECT COMPETENCIES OF VOCATIONAL EDUCATIONAL TEACHERS Aurelija DRAGŪNAITĖ yra socialinių mokslų švietimo vadybos magistrė, VšĮ Raseinių technologijos ir verslo mokyklos direktorė. Mokslinių tyrimų sritys: profesijos mokytojų kompetencijos ir saviraiška.
Aukštųjų mokyklų dėstytojų savo akademinės veiklos vertinimas
Andragogika, 2015
Remiantis tyrimo, atlikto su kolegijos ir universitetų dėstytojais, rezultatais, straipsnyje pateikiamas dėstytojų akademinės veiklos modelis. Jis parengtas remiantis mokslinės literatūros šaltinių analize ir focus grupės diskusijų rezultatų apibendrinimu. Konstatuojama, kad nepriklausomai nuo tiriamųjų lyties, mokslinio laipsnio, darbo stažo, mažai priklausomai nuo atstovaujamo mokslo, dėstytojai labiausiai akcentuoja gebėjimų, tiesiogiai susijusių su darbu su studentais, plėtotės svarbą. Tuo tarpu kiti gebėjimai, tokie kaip studijų programų tobulinimas, administracinė ir vadybinė veikla, kurie tiesiogiai nesusiję su studijų realizavimu, yra laikomi ne tokiais reikšmingais. Remiantis tyrimo rezultatais taip pat akcentuojama, kad įgyti gebėjimą organizuoti dėstomąją veiklą ypač svarbu jaunesniems, dirbantiems kolegijose ir atstovaujantiems humanitariniams, biomedicinos mokslams ir menams dėstytojams. Tuo tarpu kitais atvejais nepastebėta didesnių skirtumų. Apibendrinant duomenis konstatuojama, kad šie rezultatai sudaro prielaidas optimaliau kurti dėstytojų kvalifikacijos sistemą, kurios šiuo metu Lietuvoje stinga. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: dėstytojo akademinė veikla, dėstytojų kvalifikacijos tobulinimo sistema, universiteto ir kolegijos dėstytojai. Įvadas Vykstant spartiems aukštojo mokslo pokyčiams Europoje, vienas aktualiausių klausimų yra studijų kokybė. Šio fenomeno mokslinė analizė parodė, kad bene svarbiausias studijų kokybės užtikrinimo garantas yra tokia dėstytojo veikla, kuri motyvuoja besimokančiuosius veikti, ragina juos siekti gerų rezultatų, kritiškai ver-1 Lidija Ušeckienė-socialinių mokslų (edukologijos) daktarė, Šiaulių universiteto Tęstinių studijų instituto direktorė, Edukologijos katedros docentė. Mokslinių interesų sritys: suaugusiųjų švietimas, mokymasis visą gyvenimą, lyginamoji edukologija, refleksija. 2 Rima Bakutytė-socialinių mokslų (edukologijos) daktarė, Šiaulių universiteto Edukologijos katedros docentė, Tęstinių studijų instituto direktoriaus pavaduotoja, vyresnioji mokslo darbuotoja. Mokslinių interesų sritys: suaugusiųjų švietimas, mokymasis visą gyvenimą, refleksija, suaugusiųjų mokymosi motyvacija.
Pedagogika, 2015
Behaviour is usually named as a main and the essential educational stimulus in the lesson. Due to the pupils’ inappropriate behaviour is common to blame their unwillingness to learn, laziness or period of adolescence. Teachers are usually looking for various types of abnormal behavior and other disorders in their pupils. Students who had teacher‘s assistant practice at schools were observing pupils and their teachers interaction in lessons. The observed lessons’ data show that lots of impact for pupil’s behaviour has teacher’s personality, the ability to communicate, respect and interact with them. The appropriate teaching organization, the competence to explain the aims and goals of the task, ability to select suitable teaching / learning methods, didactic attitude, the ability to control emotional intelligence and ect. According to reports of students, who had pedagogical teacher’s assistant practice at these schools, teachers not always give well suited teaching material. It does...
Sumanioji edukacija pasitikėjimu grįstai partnerystei
2020
Šeima ir mokykla-du pagrindiniai sėkmingo jauno žmogaus augimo ir puoselėjimo ramsčiai. Išeivijoje esantiems jie yra dar svarbesni norint, kad mūsų didžiausiam nacionaliniam turtui-jaunam žmogui-būtų įskiepyti meilė ir pagarba protėvių šaliai, tradicijoms, lietuvių kalbai, kultūrai ir vertybėms. Tai nėra lengva ir gyvenant Lietuvoje, o dar sunkiau, išvykus gyventi svetur, nes nebelieka palaikiančios kalbinės, kultūrinės, pozityviosios socializacijos aplinkos. Todėl šeimos pastangų ne visada užtenka, reikia ir Lietuvos valstybės, atsakingų institucijų pastangų ir paramos. Džiaugiamės ir didžiuojamės, kai emigracijoje gyvenantys lietuviai, grįžę į tėvų gimtinę bendrauja gražia lietuvių kalba, kuria savo ateities planus, susijusius su Lietuva. Tačiau dauguma mūsų, palaikydami glaudžius ryšius su savo artimaisiais, gyvenančiais kitose pasaulio šalyse, žinome, kiek papildomų pastangų, laiko, lėšų ir rūpesčio tenka investuoti visiems šeimos nariams, o dažniausiai mamai kaip ištikimiausiai kalbos, kultūros ir vertybių aukuro kurstytojai į jaunųjų lietuvaičių ugdymą. Džiaugiamės, kad LR švietimo įstatymo Nr. I-1489 papildymo 31 1 straipsnyje 7 atsiras platesnės galimybės ugdyti vaikus šeimoje legaliai, aišku bendradarbiaujant su ugdymo institucijomis. Šio įstatymo papildymo jau seniai laukia brandžios ir kūrybingos šeimos, auginančios ir norinčios ugdyti savo vaikus šeimoje tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Mokymasis šeimoje yra ne pirmus metus gyvuojanti praktika daugelyje šalių: Estijoje, Latvijoje, Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje, Suomijoje, JAV ir kitose. Daugelis tėvų geba kvalifikuotai perteikti 7 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 papildymo 31 1 straipsniu". Įstatymo projekto NR. XIIIP-3329. Prieiga per internetą: https://e-seimas. lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/da909350891411e98a8298567570d639?positionInSearchResults=1&sear-chModelUUID=93af5809-f625-42e8-8d69-25777549c884.
Mokymo(-si) poreikių ir metodų tyrimas paslaugų sektoriaus įmonių pavyzdžiu
Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai, 2007
Šiandieninėje ypatingai greitai besikeičiančioje aplinkoje nepakanka turimų organizacijos žinių, kad ji galėtų greitai reaguoti į pokyčius, o jos vadovai priimti sprendimus. Konkurencinį pranašumą įgyja tos organizacijos, kurios gali mokytis greičiau nei konkurentai ir efektyviau panaudoti savo žinių išteklius-žmones (Macneil, 2001). Nuolat kintant žinioms, individo ir organizacijų gebėjimas mokytis-aptikti žinias, asimiliuoti naujas idėjas, pritaikyti jas veikloje greičiau nei varžovai-turi tiesioginę įtaką konkurenciniam pranašumui, vystymuisi ir išlikimui rinkoje (Si-Rasa BALVOČIŪTĖ, Solveiga SKUNČIKIENĖ Mokymo(-si) poreikių ir metodų tyrimas paslaugų sektoriaus įmonių pavyzdžiu Straipsnyje pateikiamas mokymo(-si) poreikių bei metodų sampratų teorinis pagrindimas, analizuojama mokymo metodų įtaka ugdant darbuotojų gebėjimus. Remiantis organizacijų mokymosi tyrimų metodologija, atliekamas mokymo(-si) poreikių ir metodų tyrimas paslaugų sektoriaus įmonėse. Raktiniai žodžiai: mokymo(-si) poreikis, mokymo(-si) metodas, gebėjimai, kompetencija, organizacija, organizacijų mokymasis. Theoretical outlines on the learning needs and methods are presented; the influence of learning methods on improving skills of the employees is analyzed in this article. With reference to research on learning methodology of organization, the learning needs and methods used at the companies of the service sector are analyzed.
Naujos platformos lietuvių literatūros kūrinių sklaidai ir skaitymo skatinimui: problemos analizė
Informacijos mokslai, 2016
Straipsnio objektas-lietuvių literatūros kūrinių prieinamumo pokyčiai, įgyvendinus projektą "Lietuvių literatūros klasikos kūrinių perkėlimas į elektroninę erdvę" (toliau-e-klasikos biblioteka) ir sukurtų elektroninių paslaugų poveikis kūrinių sklaidai ir skaitymo intensyvumui. Tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti subjektyvų vartotojų požiūrį į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įgyvendamo projekto metu sukurtas elektronines paslaugas bei įvertinti šių paslaugų pridėtinę vertę, paremtas konstruktyvistine fenomenologijos metodologija ir pridėtinės vertės kūrimo 2-3-6 koncepcija. Pasirinktas kokybinio tyrimo metodas sudarė galimybę pateikti išvadas dėl sukurtos e-klasikos bibliotekos ir elektroninių paslaugų vertės ir šių paslaugų efektyvesnio panaudojimo lietuvių literatūros kūrinių sklaidai bei skaitymo skatinimui.
Verslumo Ugdymo Modelio Taikymas Universitete Per Asmenybės Žinių Ir Elgsenos Kaitą
Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development, 2017
Verslumas ugdomas daugelyje aukštųjų mokyklų, tačiau pasigendama apibendrintų verslumo ugdymo modelių, kurie atskleistų ne tik verslumo ugdymo procesą, bet ir papildomus veiksnius. Šiame straipsnyje siekiama papildyti mokslinius tyrimus, susijusius su verslumo ugdymu universitete per asmenybės žinių ir elgsenos kaitą. Pateiktas teorinis koncepcinis modelis, kuris grindžiamas planuoto elgesio ir elgesio keitimo stadijų modelių pagrindu. Vadovaujantis sudarytu verslumo ugdymo modeliu atlikta atvejo analizė. Atveju pasirinkta Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Verslumo ugdymo centro veikla. Išanalizuoti modelį sudarantys veiksniai ir palyginta kaip praktiškai veikia nustatytas verslumo ugdymo modelis ir kokios dedamosios tarpusavyje sąveikauja pačiame modelyje. Pagrindinis straipsnio tikslas-teoriškai išanalizavus verslumo ugdymo ypatumus, sudaryti verslumo ugdymo modelį universitete, atsižvelgiant į asmenybės žinių ir elgsenos kaitą, bei atlikti atvejo analizę Aleksandro Stulginskio universitete. Raktiniai: žodžiai: aukštoji mokykla, elgesio kaita, verslumas, verslumo ugdymo metodai.