Jėzuitai Sapiegų hegemonijos bei vidaus karo Lietuvoje akivaizdoje (original) (raw)
Related papers
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Spaustuvių Privilegijos
Knygotyra, 2017
Už dalykines pastabas ir vertingus patarimus autorė dėkoja Džamilijai Ramazanovai ir Dmitrijui Polonskiui, perskaičiusiems straipsnio rankraštį. 3 BENIS, Artur. Ochrona praw autorskich w dawnej Polsce. In Pamiętnik słuchaczy Uniwersytetu Jagiellońskiego. Kraków, 1887, s. 419-503. 4 Ten pat, p. 443. 5 Ten pat, nr. 63, 86 ir 94. 6 STOLFI, Nicolas. Traité théorique et pratique de la propriété littéraire et artistique. 2 t. Paris,
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Visuomenė. Kasdienybės istorija, 2018
Life in the eighteenth century Polish-Lithuanian Commonwealth was signified by active interference of the Russian Empire in the politics of the state. Imperial army was continuously summoned to reinforce Russian interests and to support internal feuds of the Commonwealth. Lithuanian and Polish society was forced to reconcile with the presence of foreign army in the country, whereas Russian officers sought to utilize their presence in the Polish-Lithuanian Commonwealth in enhancing useful personal relationships and for the purposes of propaganda. The article explores the relationship between the society of the Grand Duchy of Lithuania and the Russian officers in daily life, how both sides built this coexistence, and how it was changing depending on circumstances. Analysis of sources on everyday life of Vilnius showed that daily life of its citizens was burdened by the obligation of housing and feeding the army, although in ordinarily they tried not to confront this menacing power. Pe...
Karo archyvas, 2007
raudonosios armijos 16-oji lietuviškoji šaulių diviZija: kelias nuo suFormavimo iki katastroFos prie aleksejevkos (1941-1943 m. vasaris-kovas) Dr. Rimantas ZIZAS Lietuvos istorijos institutas Įvadas. Raudonosios armijos sudėtyje Vokietijos-sssR karo frontuose kariavo 16-oji lietuviškoji šaulių divizija (toliau-16 LšD). Kitoje fronto linijos pusėje vokiečiams nepavykus suformuoti analogiškos karinės frontinės formuotės-ss lietuvių legiono (divizijos), raudonajai lietuviškajai divizijai šio karo istorijoje atitenka išskirtinė vieta: ji buvo didžiausias svetimoje armijoje Vokietijos-sssR karo metais suformuotas ir fronte veikęs lietuviškas junginys, jam buvo lemta nueiti sunkų ir sudėtingą, didžiulių nuostolių ir kančių pareikalavusį kovos kelią. Jokia kita Antrojo pasaulinio karo metų lietuviška karinė formuotė neturi tokios gausios ir įvairios istoriografijos. objektyviai tai, be abejo, lėmė ilgas sovietmetis, šio laikotarpio sovietų valdžios Lietuvoje politiniai, propagandiniai uždaviniai ir poreikiai. šios divizijos ir sovietinio ginkluoto pogrindžio Lietuvoje veikla buvo lietuvių tautos "visaliaudinio" priešinimosi nacistinei Vokietijai išraiška. Galima kalbėti apie du svarbiausius jų raiškos būdus: Raudonosios armijos lietuviškasis junginys atstovavo lietuvių tautai ir vykdė jos politinę valią karo frontuose, o sovietiniai (raudonieji) partizanai šią misiją atliko vokiečių užnugaryje. 16 LšD istorija atskleista J. Dobrovolsko monografijoje 1 , kituose šio autoriaus darbuose 2 , archyvinių dokumentų ir medžiagos rinkiniuose 3 , fotoalbumuose 4 , divizijos karių atsiminimų, publicistinio
The Great War in Lithuanian Literature and Memoirs
Acta Historica Universitatis Klaipedensis, 2017
Works of fiction and memoirs relating to the First World War written in the Lithuanian language or by Lithuanian authors have so far not been a preoccupation of Lithuanian literary scholars. Due to the breadth of the topic, the analysis in this article is limited to the most important works of fiction and witnesses' memories of the Great War. The first fictional and documentary works analysed in the article were written during the war itself, the last at the beginning of the Second World War. There is quite a large and very varied (from the point of view of artistic quality) amount of this kind of literature. Using methods of narratology and comparison, the author sets out to analyse the main themes, plots and possible influences, while placing the writings in the history of Lithuanian literature.
Kultūros politikos bruožai šiandienės Lietuvos kontekste
Socialinis ugdymas, 2021
Straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos kultūros politikos modeliavimas Lietuvos kongreso pranešimų ir straipsnių pagrindu (Lietuvos kultūros kongresas, 1990). Straipsnyje keliami klausimai, kodėl visų Lietuvos kultūros kongresų organizatoriams ir kultūros žmonėms yra svarbi kultūros politikos problema. Akcentuojama, kad kultūros politikos modeliai paprastai apibrėžiami kaip karkasinis vertybinių nuostatų, kurias užpildo žmonių kūrybiniai projektai ir iniciatyvos, pagrindas. Kultūros politikos modeliai vaidina svarbų vaidmenį formuojant visuomenės, bendruomenių ir asmenų savijautą, kūrybingumą ir elgseną. Siūloma kultūros politikos modelius laikyti pagrindiniais analizės vienetais, kai požiūris į kultūrą peržengia individo (idėja, mintis apie kultūrą) ir bendruomenės (kultūra tik socialinėje srityje) logiką. Kultūros politikos modelio sampratos genezę galima atsekti nuo I. Kanto iki šiuolaikinių mokslininkų. Mokslininkai dažniausiai kultūros politikos modelius analizuoja iš skirtingų mokslų, t. y. filosofijos, psichologijos, antropologijos, sociologijos, edukologijos, dirbtinio intelekto, pažinimo ir kt., pozicijų. Straipsnyje taikoma tyrimo metodologija įtraukia kokybinius ir kiekybinius metodus. Atlikta straipsnių, duomenų turinio analizė ir ekspertų apklausa apie kultūros politikos modelių dinamika leidžia į Lietuvos kultūros politiką pažvelgti sistemiškai, kultūrą suprantant kaip pozityvaus ir kūrybiško gyvenimo būdo analizę, siekiant asmens, bendruomenės ir visuomenės gerovės. Tyrimo rezultatai atskleidžia motyvuoto kultūros politikos modelio bruožus, pagrįstus pirminiu skirstymu tarp karkasinio dizaino ir kultūros politikos modelių sąveikos.