Simono Daukanto Patarlių ortografijos lūžis Sankt Peterburge (~1838–1841) (Simonas Daukantas’s Orthographic Switch of Proverbs in St Petersburg (ca. 1838–1841)) (original) (raw)

On the Time and Place of the Printing of Francysk Skaryna’s Little Traveler’s Book

Knygotyra

As we continue to solve the issues of book science of the 16th century, we have to be very guarded in questions of terminology. This is of particular importance when we talk about the Little Traveler’s Book, which begins the history of typography in the Grand Duchy of Lithuania. There is a widespread belief that the abovementioned book was printed in Vilnius approximately in 1522. It would be more correct to say that the Little Traveler’s Book was completed in Vilnius. One of its parts – a set of eight Akathists and eight canons – could have been printed earlier in Prague. This hypothesis can be supported with several arguments. In contrast with the Acts and Epistles of the Apostles (the Apostle, 1525), the Little Traveler’s Book is not dated anywhere and in terms of content, it is a heterogeneous (composite) publication. Considering the content of the Little Traveler’s Book, the elements that particularly stand out are the Akathists and canons that contain unique wood engravings, e...

Apšvieta ir knygos kultūra: XVIII a. antros pusės Vilniaus pasaulietinių leidinių iliustracijos ir jų šaltiniai

Acta Academiae Artium Vilnensis, 2021

Straipsnyje keliais aspektais nagrinėjamos XVIII a. antros pusės Vilniaus pasaulietinių leidinių iliustracijos. Tyrimo objekto specifiškumą apsprendžia Vilniaus spaudos institucinis pobūdis. Keliamas tikslas užfiksuoti pasaulietinius leidinius su iliustracijomis, aprašyti iliustracijų siužetą, nustatyti autorių, vaizdo šaltinius ir atskleisti atsiradimo kontekstą. Tyrime remiamasi prielaida, kad XVIII a. knygos iliustracijos menui darė įtaką Apšvietos vertybės.

Pasaulio Garsai, Sustingę Kalboje

Verbum, 2016

MELNIKIENĖ, DANGUOLĖ, 2016. L’onomatopée, ou le « monstre hybride ».Paris: Hermann Éditeurs. – 286 p.Danguolės Melnikienės knyga apie onomatopėjas, žodžius esančius kalbų paribiuose, susideda iš trijų pagrindinių dalių: pirmojoje yra apžvelgiamos kalbos atsiradimo (onomatopėjinės ir fonocentrinės) teorijos, antrojoje nagrinėjamas onomatopėjų lingvistinis statusas, o trečioji – skirta onomatopėjų leksikografinio aprašo analizei.

Romėniško laikotarpio emaliuota segė iš viduramžių kapinyno Paūdronyse

Lituanistica

Šiame straipsnyje skelbiama informacija apie XIV a. pabaiga-XV a. datuojamame Paūdronių kapinyne, esančiame Vilniaus apskrityje, Šalčininkų rajono Turgelių seniūnijoje, rastą pasaginę emaliuotą segę. Ji aptikta 2012 m. archeologinių tyrimų metu kapinyno kape Nr. 18, kuriame palaidotas vyresnis nei 20 metų amžiaus asmuo, veikiausiai moteris. Straipsnyje pateikiami detalūs duomenys apie šios segės tipologiją, chronologiją, keliamos versijos, kaip II a. antrąja puse datuota segė galėjo atsidurti viduramžių kapinyno kape.

The comparison of Lithuanian texts’ styles by using the statistical analysis of the universal quantitative characteristics

Lietuvos matematikos rinkinys, 2010

Lithuanian language is quite complex and flexible, and its significantly complicates the development of efficient algorithms for the automatic processing of Lithuanian texts. For studying text-styles features were selected the universal quantitative characteristics that are unrelated to the text content and can be calculated for any text. This article shows how mathematical Statistics can help to distinguish and interpret the Lithuanian language styles. Studies of the log-linear models show theconnection between the letters and sounds structure and the scientific and fiction.

Kaip ir kur keliavo Žemaičių vyskupijos parapijiečiai? Pastotės prievolė 1675–1677 m. vizitacijų duomenimis | How and Where did the Parishioners of the Žemaitijan Bishopric Travel? The Transport Obligation as Reflected in Visitation Data (1675–1677)

Acta historica universitatis Klaipedensis, 2020

Kaip ir Kur Keliavo Žemaičių vysKupijos parapijiečiai? pastotės prievolė 1675-1677 m. vizitacijų duomenimis jolanta skurdauskienė abstract Historical research on trade and transport shows the rapid development of the road network and travel in 16th and 17th-century europe. this article contributes to research on the development of transport by focusing on the peasants' duty, which was developed rapidly in Žemaitija during the 17th century, to provide vehicles and to transport the products and belongings of the manor, for the needs of their lords and their officials. in the process of fulfilling this duty, which was called podwoda in polish, peasants were sent with orders on short and long-distance trips. based on visitation data from the diocese of Žemaitija from the 1670s, the article analyses how this duty was applied in the diocese in different parishes. the author tries to outline the types of transport duty, and to answer questions such as who fulfilled them and how, and what distance and for what purposes these peasants travelled. thus, the article shows the variety of podwodas characteristic of parishes in the Žemaitijan bishopric, who fulfilled them, how the duty was organised, and the area it covered. Key words: Žemaitija; diocese of Žemaitija; peasants' duty; transport history; transport of correspondence; transport of loads. anotacija prekybos ir komunikacijos istoriniai tyrimai rodo spartų kelių sistemos ir kelionių plėtojimąsi Xvi-Xvii a. europoje. Šiuo straipsniu prie komunikacijos plėtotės tyrimų prisidedama tiriant Xvii a. Žemaitijoje sparčiai besiplėtojusią valstiečių prievolę savo pono ir jo valdininkų reikmėms teikti transporto priemones, vežioti dvaro produktus ir daiktus. vykdydami šią pastotėmis vadintą prievolę, valstiečiai buvo siunčiami į tolimesnes ir artimesnes keliones su tam tikrais pavedimais. straipsnyje remiamasi Xvii a. 8-ojo dešimtmečio Žemaičių vyskupijos vizitacijų duomenimis ir analizuojama, kaip ši prievolė taikyta vyskupijos parapijų valdiniams. aiškinamasi, kokios buvo pastotės rūšys, kas jas turėjo atlikti, kaip, kokiu atstumu ir kokiu tikslu buvo keliaujama. atskleidžiama Žemaičių vyskupijos parapijose vyravusių pastočių įvairovė, vykdytojai, šios prievolės organizavimas ir geografinė erdvė. pagrindiniai ŽodŽiai: Žemaitija; Žemaičių vyskupija; valstiečių prievolės; komunikacijos istorija; korespondencijos gabenimas; krovinių gabenimas. jolanta skurdauskienė, dr., research fellow, Klaipėda university, institute of baltic region History and archaeology, Herkaus manto g.