Vienų motinų su vaikais šeimos Lietuvoje: demografinės ir socioekonominės charakteristikos (original) (raw)

2016, Sociologija. Mintis ir veiksmas

Santrauka. Šiuo straipsniu siekiama atskleisti vienų motinų su nepilnamečiais vaikais šeimų Lietuvoje paplitimo, demografines ir socioekonomines charakteristikas. Straipsnis parengtas remiantis 2011 m. Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo individualaus lygmens duomenų analize, todėl suteikia naujos empirinės informacijos apie šio tipo šeimas. Nustatyta, kad Lietuvoje tik su vienu iš tėvų (tik su juo arba ir su juo bei kitais asmenimis) gyvena beveik trečdalis vaikų ir, palyginti su ES, šis rodiklis yra labai didelis. Tyrimas atskleidė, kad didelė vienų vaikus auginančių motinų dalis (trečdalis) yra neįregistravusios iš-tuokos. Gauti rezultatai atkreipia dėmesį į mažo išsilavinimo vienų motinų su vaikais šeimų ekonominį pažeidžiamumą, priklausomybę nuo socialinės paramos sistemos ir ypač į niekada netekėjusias šios grupės motinas, kurių net pusės pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra pašalpos. Pagrindiniai žodžiai: vienų motinų su vaikais šeimos, šeimų gerovė, vienų motinų šeimų demogra-finės ir socioekonominės charakteristikos. Įvadas Šio straipsnio tikslas-atskleisti vienų motinų su nepilnamečiais vaikais (iki 18 metų amžiaus) šeimų paplitimą Lietuvoje, šio tipo šeimų dalį tarp visų ir šeiminių namų ūkių, nustatyti pagrindines sociodemografines ir socioekonomines charakteristikas remiantis 2011 m. Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo informacija. Nors, kaip rodo įvairūs atrankiniai tyrimai, minėto tipo šeimos susiduria su didesne skurdo rizika (Gyventojų pajamos ir gyvenimo sąlygos 2013), įvairiais aspektais patiria socialinę atskirtį (Maslauskaitė 2015), stokojama tikslios informacijos apie šių šeimų struktūrinius ir socialinius ekonominius ypatumus. Daugelio atrankinių tyrimų duomenys yra esminiu būdu riboti dėl per mažo į imtį patenkančio atvejų skaičiaus. Tad šiame straipsnyje pristatomi rezultatai, gauti analizuojant visos populiacijos lygmens informaciją, įveikia minėtus ribotu-mus ir papildo empirines žinias apie Lietuvos šeimas, kuriose vaikus augina vienos motinos. Paminėtina ir tai, kad straipsnio rezultatai gauti nagrinėjant ne agreguotus, bet individu