Chronicle of research, publications, events (original) (raw)

Lithuanian Old Personal Library Research: Status Quo

Bibliotheca Lituana, 2012

The article analyzes the state of research on the old historical Lithuanian personal libraries, including the means of inquiry and sources. The author also analyzes the similarities between personal library research and institutional library research.It was found that book ownership marks are the main and most widely applicable personal library research source. This resource is used productively after Lithuanian scientific libraries have accelerated the scientific cataloging of the old books and started recording the provenance of each item (such catalogs include catalogs of the Elsevier, the Aldine, paleotypes, Bibliotheca Sapiehana by Vilnius University Library, Lituanica catalog by the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences, and the catalog of the 15th and 16th century books in Kaunas libraries by Kaunas County Public Library). The main and most widely applied Lithuanian historical personal library method is the provenance method, although good results are obtai...

On the Time and Place of the Printing of Francysk Skaryna’s Little Traveler’s Book

Knygotyra

As we continue to solve the issues of book science of the 16th century, we have to be very guarded in questions of terminology. This is of particular importance when we talk about the Little Traveler’s Book, which begins the history of typography in the Grand Duchy of Lithuania. There is a widespread belief that the abovementioned book was printed in Vilnius approximately in 1522. It would be more correct to say that the Little Traveler’s Book was completed in Vilnius. One of its parts – a set of eight Akathists and eight canons – could have been printed earlier in Prague. This hypothesis can be supported with several arguments. In contrast with the Acts and Epistles of the Apostles (the Apostle, 1525), the Little Traveler’s Book is not dated anywhere and in terms of content, it is a heterogeneous (composite) publication. Considering the content of the Little Traveler’s Book, the elements that particularly stand out are the Akathists and canons that contain unique wood engravings, e...

Ph.D. Studies in Lithuania - "No Expectations, Guidelines and Study Policy

Colloquia, 2021

Lietuvoje į doktorantūros studijas kasmet įstoja apie 600 doktorantų, iš jų apie 70 renkasi humanitarinių ir apie 150 socialinių mokslų sritis. Remiantis įvairiais tyrimais, studijų nebaigia ir akademinę bendruomenę palieka net 5-50 procentų doktorantų 1. Apmaudu, tačiau apie doktorantūros padėtį ir problemas jaunieji tyrėjai, jų vadovai ir doktorantūrą organizuojančios institucijos dažniausiai kalba tarpusavyje, o ne viešai, trūksta ir mokslinių tyrimų bei diskusijų šiomis temomis. 2021 m. lapkričio 22 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vykusi diskusija, kurią čia pateikiame, leido giliau pažvelgti į doktorantų ir jų vadovų patiriamas problemas, pastebėti teigiamus pokyčius, susijusius su 2019 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teikimu beveik du kartus padidinti doktorantų stipendijas, ir suprasti, kad sėkmingai doktorantūrai ir jaunojo mokslininko karjerai svarbi III studijų pakopos vizija, kurią turėtų formuoti akademinės institucijos. Diskusijoje dalyvavo Dalia Satkauskytė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesorė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja, Axelis Holvoetas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto profesorius, Gitana Vanagaitė, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto profesorė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, Saulius Vasiliauskas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus jaunesnysis mokslo darbuotojas, Jovita Žėkaitė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantė, ir Eleonora Dagienė, Leideno (Nyderlanduose) universiteto doktorantė ir Mykolo 1 2020 m. STRATA parengtoje Mokslo būklės apžvalgoje pateikiama, kad 2012-2019 m. tik 4,6 proc. iš bendro studijuojančių doktorantų skaičiaus nutraukdavo studijas. O štai 2020 m. MTEP ataskaitoje Investicijos į MTEP ir inovatyviosios bei sumaniosios ekonomikos vystymą: pasiekimų, išmoktų pamokų ir išliekančių plėtros poreikių "žemėlapis" minima, kad "[t]ik pusė doktorantų baigia studijas". DOKTORANTŪRA LIETUVOJE-"BE LŪKESČIŲ, GAIRIŲ IR STUDIJŲ POLITIKOS" Romerio universiteto tyrėja. Diskusiją moderavo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus doktorantė Karolina Bagdonė. Karolina Bagdonė: Šį pokalbį pradėti verta, nes jaunieji mokslininkai atsiranda, dingsta, galbūt sėkmingai baigia doktorantūrą, o tarp atsiradimo ir tapimo mokslininku apie juos kalbama mažai, nebent kalbamasi tarpusavyje. Norėčiau pradėti nuo bendresnio klausimo: 2009 m. tuometis Lietuvos mokslų tarybos pirmininkas Eugenijus Butkus interviu teigė, kad tik pusė doktorantų baigia doktorantūrą. Kaip jums atrodo, kokia yra dabartinė doktorantūros situacija Lietuvoje, praėjus 12 metų? Ar turime kalbėti apie tuos pusę nebaigiančiųjų doktorantūros, o gal yra geriau? Jovita Žėkaitė: Nuo 2009 m. turime labai mažai duomenų, ir tie duomenys kartais yra prieštaringi, todėl labai sunku spręsti, ar situacija pagerėjo, ar pablogėjo. Yra aspektų, į kuriuos atsižvelgdami galime įvertinti įvykusius pokyčius, pavyzdžiui, didesnės stipendijos, o tai yra akivaizdus pagerėjimas. Kiti aspektai-kad daug doktorantų palieka, nebaigia studijų-lieka ne iki galo įvertinti. Vienos bendros visų 25 institucijų, kurios turi doktorantūros teisę, suvestinės, kiek doktorantų įstojo ir kiek baigė, nėra. Doktorantas gali sustabdyti studijas, tada dar yra "Keturi plius vienas" 2 principas, nėra taip paprasta viską suskaičiuoti, o ir skirtingos institucijos, atsakingos už stebėseną, seka skirtingus duomenis. Pavyzdžiui, apgintų disertacijų skaičių. Dalia Satkauskytė: Mano asmeninė statistika tokia-turėjau 4 doktorantus, iš jų 2 apsigynė, viena studijuoja, viena studijas paliko. Ir paliko dėl klausimo, kuris kyla nuolat,-dėl prasmės ir perspektyvos. Kai kalbame apie doktorantūrą, turime galvoti, kad tai yra integrali mokslo ir studijų dalis. O ilgą laiką apie tai galvojama nebuvo. Net kai doktorantams kėlė stipendijas, teko įrodinėti atsakingiems ministerijos atstovams, kad tai yra sistemos dalis. Ir jeigu sakai "a", turi sakyti ir "b". Jeigu pakeli doktorantui stipendiją ir nepakeli jauniausiojo mokslo darbuotojo algos, kuri vienu metu buvo labai sumažėjusi, žmogus labai susimąsto. Tai čia finansiniai dalykai.

Apie bandymą atverti juodąsias mokslo dėžes (1)

Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2018

Apie bandymą atverti juodąsias mokslo dėžes (1) Santrauka. Studijoje, kurią sudaro trys dalys-kritiškas Bruno Latouro teorijos pristatymas, tyrimo aprašymas ir tyrimo rezultatų apibendrinimas,-analizuojamas sociologinis gamtos mokslų atstovų mokslinės veiklos tyrimas. Tai yra didaktinis eksperimentas, kai, vykstant diskusijų grupių svarstymams, siekta sukelti epistemologinį lūžį. Mokslo sociologinių tyrimų požiūriu epistemologinis lūžis gali būti interpretuojamas kaip perėjimas nuo socialumo sociologijos taikymo mokslinei veiklai tyrinėti prie mokslą ir technologijas analizuojančios perteikimo sociologijos arba veikėjo tinklo teorijos, kuri į asociacijų tinklus įtraukia nesocialiais tradicinio socialumo požiūriu laikomus rykus, gamtos objektus, būtybes. Didaktiniame eksperimente dalyvavę sociologijos studentai pozityviai įvertino epistemologinio lūžio patirtį sociologijos sampratos formavimosi arba sociologijos didaktikos požiūriu. Šiame numeryje publikuojama pirmoji studijos dalis, skirta B. Latouro teorijai. Pagrindiniai žodžiai: mokslo ir technologijų sociologija, veikėjo tinklo teorija, sociologijos didaktika, epistemologinis lūžis.

Family of Jonas Sungaila: historical tradition and historiographical achievements

2012

Jonas Sungaila is the first Elder of Kaunas known from the historiographical sources. He held a high position in the palace of Vytautas, was an active participant of diplomatic and military affairs, and a presumable leader of Kaunas regiment at the battle of Žalgiris. Contrary to the presentation of the majority of the noblemen of Vytautas’ times, the historiographical sources mention Jonas Sungaila in isolation from his family, due to the lack of information. Family relations were especially significant for being accepted into the Grand Duke’s palace. Therefore, in order to evaluate the position of Jonas Sungaila in the society of the times, it is necessary to determine his family connections. The existing versions of Jonas Sungaila’s origin from the families of Gediminaičiai or Sapiegos are based on falsified acts. The evidence about the possible origin of Sungaila’s family from the Svyriai dukes is also weak, although such analogies are mentioned in the history of Svyriai family....