Criminal Justice System Research Papers (original) (raw)

Straipsnyje analizuojama įvykių registracijos tvarka Lietuvos teisėsaugos institucijose. Vadovaujantis įvykių registraciją reglamentuojančiais teisiniais aktais, gauta informacija apie nusikaltimą ar teisės pažeidimą turi būti užregistruota teisėsaugos struktūros atitinkamame popieriniame žurnale. Įvykiui turi būti suteiktas registracijos eilės numeris, žurnale surašomos pagrindinės įvykio charakteristikos. Priėmus procesinį sprendimą, pasikeičia tiriamo įvykio statusas. Jis turi būti užregistruotas kitame žurnale kaip kitos rūšies įvykis. Perdavus įvykį tirti kitai teisėsaugos institucijai, ji tyrimo medžiagą taip pat privalo užregistruoti. Dėl to vienas įvykis yra registruojamas keletą kartų, jam suteikiamas vis kitas numeris, perrašinėjama ta pati įvykį charakterizuojanti informacija – pareiškėjo, nukentėjusiojo duomenys, trumpas įvykio aprašymas, vieta, data, laikas ir t.t. Teisėsaugos padaliniai, naudojantys kompiuterius, įvykių informaciją perrašinėja dar ir į magnetines laikmenas, nes įvykių registraciją reglamentuojantys norminiai aktai nenumato galimybės atsisakyti popierinių registracijos žurnalų. Taip teisėsaugos struktūrose dirba daug registratorių, kurie didelę darbo dalį skiria informacijos perrašinėjimui. Straipsnyje siūloma sukurti naują, visoms teisėsaugos institucijoms vienodą tiriamų įvykių registracijos sistemą: įvykiui, užregistruotam bet kurioje struktūroje, kitas numeris ne-būtų suteikiamas. Šioje sistemoje siūloma naudoti kompiuterines technologijas – informacijos nebereikėtų perrašinėti. Straipsnyje aptariami galimi perėjimo prie naujos įvykių registracijos sistemos etapai. Pateikiamas konkretus vienodos įvykių numeracijos modelis. Siūloma pa-rengti naujus suvienodintą įvykių registraciją reglamentuojančius norminius dokumentus ir suteikti juridinį statusą kompiuterinėse laikmenose esančiai informacijai. Plėtojantis informacinėms technologijoms, Straipsnyje analizuojama įvykių registracijos tvarka Lietuvos teisėsaugos institucijose. Vadovaujantis įvykių registraciją reglamentuojančiais teisiniais aktais, gauta informacija apie nusikaltimą ar teisės pažeidimą turi būti užregistruota teisėsaugos struktūros atitinkamame popieriniame žurnale. Įvykiui turi būti suteiktas registracijos eilės numeris, žurnale surašomos pagrindinės įvykio charakteristikos. Priėmus procesinį sprendimą, pasikeičia tiriamo įvykio statusas. Jis turi būti užregistruotas kitame žurnale kaip kitos rūšies įvykis. Perdavus įvykį tirti kitai teisėsaugos institucijai, ji tyrimo medžiagą taip pat privalo užregistruoti. Dėl to vienas įvykis yra registruojamas keletą kartų, jam suteikiamas vis kitas numeris, perrašinėjama ta pati įvykį charakterizuojanti informacija – pareiškėjo, nukentėjusiojo duomenys, trumpas įvykio aprašymas, vieta, data, laikas ir t.t. Teisėsaugos padaliniai, naudojantys kompiuterius, įvykių informaciją perrašinėja dar ir į magnetines laikmenas, nes įvykių registraciją reglamentuojantys norminiai aktai nenumato galimybės atsisakyti popierinių registracijos žurnalų. Taip teisėsaugos struktūrose dirba daug registratorių, kurie didelę darbo dalį skiria informacijos perrašinėjimui. Straipsnyje siūloma sukurti naują, visoms teisėsaugos institucijoms vienodą tiriamų įvykių registracijos sistemą: įvykiui, užregistruotam bet kurioje struktūroje, kitas numeris ne-būtų suteikiamas. Šioje sistemoje siūloma naudoti kompiuterines technologijas – informacijos nebereikėtų perrašinėti. Straipsnyje aptariami galimi perėjimo prie naujos įvykių registracijos sistemos etapai. Pateikiamas konkretus vienodos įvykių numeracijos modelis. Siūloma pa-rengti naujus suvienodintą įvykių registraciją reglamentuojančius norminius dokumentus ir suteikti juridinį statusą kompiuterinėse laikmenose esančiai informacijai. SUMMARY: The article analyses the established order of event registration in the judiciary structures of Lithuania. In some cases one event must be registered several times in different journals during investigation. Different numbers must be ascribed to the same event. Characterising information of the event such as the data of the declarant, the place, a short account of the event, the date, the time, etc., must be rewritten several times. The author suggests to create a new system of event registration unified for all the judiciary structures of Lithuania and based on the principle not to ascribe a new numbers if the event has already been registered in any judiciary structure. The author presents a model of unified event numeration. Both the model and the use of computers and new information technologies enable to avoid rewriting the same information. Some legal acts must be changed.