Social Entrepreneurship & Innovation Research Papers (original) (raw)

Šiuolaikiniai vadovai turi išmanyti ne finansus, o veidoskyrą Pastarojo dešimtmečio TOP tema verslo plėtros srityje tampa ne naujų rinkų paieška ar konkurencingų produktų kūrimas, o personalo valdymo klausimai. Už tai reikia dėkoti... more

Šiuolaikiniai vadovai turi išmanyti ne finansus, o veidoskyrą Pastarojo dešimtmečio TOP tema verslo plėtros srityje tampa ne naujų rinkų paieška ar konkurencingų produktų kūrimas, o personalo valdymo klausimai. Už tai reikia dėkoti internetui, globalizacijai, vartotojų visuomenei ir kitiems postmoderno blogiams (arba nebūtinai, priklauso nuo to, ar jūs darbdavys, ar darbuotojas). Jeigu prisijungsite Linkedin'e prie garsiausių pasaulio verslo lyderių diskusijų, pamatysite, kad dominuojančios temos yra susijusios su darbuotojų motyvacija, asmenybės tobulėjimu, lyderyste ir kitais vadinamais " soft " (minkštais) verslo aspektais. Internetas mirga nuo įvairių mokymų pasiūlymų, pradedant Enegrama, veidoskyros mokymais, " Points of you " , baigiant įvairių lyderystės, pardavimų ir derybų mokymų, žadančių įkvėpti vadovus ir padėti jiems vesti paskui save minią (arba bent jau įmonę tai tikrai). Mano kolega Igoris Vasiliauskas nesenai pasidalino įdomia įžvalga apie tai, kodėl lyderystės mokymai neveikia. Viena iš prielaidų yra ta, kad apskritai užkrėsti žmogų kitų įkvepiančiu pavyzdžiu yra tas pats, kaip mokyti žuvį lipti į medį. Įsivaizduojate, koks rezultatas? Ji į tą medį vis tiek neįlips, bet ilgą laiką arba visą gyvenimą nešios savyje vidinės graužaties ir savęs niekinimo jausmą (net Enšteinas čia man pritartų). Žinot, koks procentas yra tų, kurie sakys: " cha, aš juk ne bezdžionė, kodėl turėčiau lipti į medį, man ir taip gerai " ? Apie 10 proc., ir tai dalis iš jų po gerų psichologinių treniruočių. Kiti išgyvens nuotaiką, kurią profesiniame gyvenime vadiname demotyvacija. Tikrai nesakau, kad tokių mokymų nereikia. Jie reikalingi vadovams, projektų vadovams, skyrių ir padalinių vadovams, kad šie pagaliau atsipalaiduotų, atitrūktų nuo rutinos, gerai praleisti laiką, o jeigu mokymai tikrai geri, tai gal net šiek tiek pasinertų į savianalizę. Kritikai atsakytų, kad šiuolaikinės ugdymo technologijos įgalina mus naudoti visai kitas priemones ir metodikas nei iki šiol, juos duoda visai kitus rezultatus. Sutinku. Jos paįvairina ugdymo procesą ir jis tampa labiau interaktyvus, padeda įjungti dalyvių kūrybines galias, bet tik jeigu jie to nori. Sakote, kad jeigu lektorius geras, tai ir dalyviai klauso ir jiems įdomu. O tarkime, ar prof. Nausėda-blogas ekonomistas? Bet juk ne visi jo studentai tampa verslo lyderiais ar bankų vadovais. Pavyzdys užkrečiamas, bet dar reikia daug visokių kitų dalykų, vadinamų psichosocialiniais veiksniais, iš jų vienas esminių-motyvacija. Nelaimingi žmonės švaisto įmonės galimybes Bet grįžkime prie žuvies. Kalbant apie motyvaciją, svarbu suprasti, kad žuvis žuviai nelygu, o ką jau kalbėt apie vilkus, driežus, vapsvas ir kitą fauną jūsų kolektyve. Taigi, veiksminga motyvacinė sistema gali būti tik tada, kai ji individualizuota. O tai brangiai kainuoja ir vis tiek negarantuoja rezultato, ypač jeigu jūsų kolektyve virš 100 žmonių. Rezultatas-Lietuvoje didesnę dalį vis dar sudaro nemotyvuoti ir nepatenkinti darbu gyventojai. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės TNS LT 2014 m. vykdytas darbuotojų lojalumo indekso tyrimas. Nemotyvuotųjų neskatina darbinė aplinka, ar iššūkiai, jie skleidžia negatyvią nuotaiką, griauna atmosferą kolektyve. Tokių darbuotojų Lietuvoje yra 43 procentai. Palyginus