Trišalėje taryboje – ES pinigai, kaupimas pensijai (original) (raw)

Rugpjūčio 20 d. įvykusiame Lietuvos trišalės tarybos posėdyje finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas pristatė „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) plano įgyvendinimo pažangą. Iš Europos Komisijos (EK) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) lėšų jau yra gauta 1,356 mlrd. EUR (35 proc. visų numatytų lėšų).

Anot viceministro, pritarus plano „Naujos kartos Lietuva“ pokyčiams (šiuo metu vertina EK), Lietuva rugsėjį gali teikti trečiąjį mokėjimo prašymą bei dar šiemet gauti 0,5 mlrd. eurų. LPSK pirmininkė Inga Ruginienė tuo suabejojo, nes nėra įvykdyti visi įsipareigojimai, numatyti ankstesniame etape, t.y. nepriimta mokestinė reforma. Dėl to Lietuva ne tik dar negavusi lėšų iš antrojo mokėjimo, tačiau už tai gresia ir sankcijos. Tai, kad Lietuva jau kreipėsi į Europos Sąjungos Bendrąjį teismą dėl EK dalinės 8,7 mln. eurų sankcijos RRF plano daliai, rodo, jog sankcijos nėra vien kalbos. Tikėtina, kad ateityje Lietuva gali susilaukti ir nuobaudų. LPSK pirmininkė priekaištavo, kad baigiantis šios kadencijos Seimo darbui visos problemos perkeliamos spręsti būsimai vyriausybei.

Ji taip pat apgailestavo, kad nebuvo jokios socialinio dialogo nei kuriant NKL planą, nei jį įgyvendinant.

Išsamesnį NKL plano įgyvendinimą pristatė Finansų ministerijos Investicijų departamento Vyriausiasis patarėjas Paulius Baniūnas.

Vėliau buvo pristatytas pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl stažuotojų darbo sąlygų gerinimo ir užtikrinimo bei kovos su stažuotėmis dangstomais nuolatiniais darbo santykiais. Europos darbo jėgos tyrimo 2019 m. duomenimis, ES iš 3,1 mln. stažuotojų pusė yra apmokamų, pusė – ne, kai kurios stažuotės įtartinos: ilgalaikės, pakartotinos. Todėl EK parengė pasiūlymą direktyvai, kurios tikslas būtų gerinti stažuotojų darbo sąlygas, kovoti su tariamomis stažuotėmis.

Europos darbo institucijos (ELA) veiklą ir Lietuvos dalyvavimą joje pristatė Airinė Dobužinskienė, ELA nacionalinė ryšių palaikymo pareigūnė Lietuvai. Penkerius metus veikiančios agentūros tikslas – padėti valstybėms narėms ir Europos Komisijai veiksmingai taikyti su darbo jėgos judumu susijusią ES teisę bei užtikrinti jos vykdymą ir koordinuoti ES socialinės apsaugos sistemas. Visas pristatymas – čia.

Toliau buvo pristatytas Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos inicijuotas klausimas dėl darbo ginčų komisijų veiklos reformos, siekiant skatinti narystę profesinėse sąjungose ir darbdavių organizacijose. Profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas informavo, jog TDO Konvencijos dėl kolektyvinių derybų skatinimo 5 str. 2 p. e) dalis reikalauja, kad „darbo ginčų sprendimo institucijos ir procedūros būtų sudaromos taip, kad skatintų kolektyvines derybas.“ Jis pasiūlė pradėti diskusiją apie tai, kad toks arbitražinis procesas galėtų skatinti tiek darbdavių, tiek profesinių sąjungų organizacijų narių didėjimą ir tuo būtų skatinamos kolektyvinės derybos. Pasiūlymui pritarta.

Paskutiniu klausimu socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas pristatė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtą informaciją apie antrąją pensijų kaupimo pakopą bei pasiūlymus, kaip ją patobulinti.

Siūloma daugiau galimybių laikinai stabdyti pensijų kaupimą šiuose pensijų fonduose, o jį anksčiau laiko nutraukti dėl sunkios progresuojančios ligos ar negalios. SADM taip pat siūlo leisti atsisakyti kaupimo jau pradėjus nuskaičiuoti įmokas nuo algos, priminimų apie kaupimą skaičių sumažinti iki dviejų kartų, daugiau galimybių apsispręsti, ar sulaukus pensinio amžiaus rinktis visą sumą, ar periodinę išmoką.

Jis pabrėžė, kad SADM pasiūlė tokius pensijų sistemos pakeitimus, kurie galėtų būti priimti dar šioje Seimo kadencijoje, nedarant „grandiozinės reformos“.

Ministerijos pasiūlytus antros pakopos pensijų sistemos pokyčius palaiko Lietuvos banko, Finansų ministerijos ir darbdavių atstovai, tuo tarpu darbuotojų atstovai mano, jog turėtų būti stiprinama ne antrosios pakopos, o „Sodros“ pensijų sistema.

LPSK pirmininkė Inga Ruginienė, komentuodama pasiūlymus, sakė, kad gyventojų gaunamos išmokos išėjus į pensiją gerokai nuvertėja, jos neindeksuojamos, o Sodros pensijų indeksavimas rodo daug geresnius rezultatus. Valstybės įnašas, anot jos, ne vien tik pliusas kaupiantiesiems, tačiau minusas visiems, nes lėšos imamos iš valstybės biudžeto, todėl pritrūksta pinigų viešosioms paslaugoms finansuoti. „Nelabai suprantame, kodėl valstybinio prisidėjimo sumos negalėtume pridėti prie „Sodros“ pensijos ir taip pradžiuginti visų kaupiančiųjų valstybinėje sistemoje ir jiems padidinti valstybinę pensiją“, – kalbėjo I. Ruginienė.

Jos teigimu, automatinis įtraukimas į antrąją pensijų pakopą apskritai turi būti sustabdytas, o kaupiantiesiems privalo būti suteikta galimybė išeiti iš pensijų fondų ir atsiimti pinigus.

Kita LPSK atstovė Trišalėje taryboje Dalia Jakutavičė teigė, jog šią sistemą visada gaubė dūmų uždanga: pasakoma tik dalis tiesos, kažkas nutylima. Ji suabejojo, ar reikia taip skubėti kažką keisti prieš rinkimus.

Prof. Romo Lazutkos kritika SADM pasiūlymams – čia.

Kitas Trišalės tarybos posėdis – rugsėjo 24 d.