Lietuvos trišalėje taryboje (original) (raw)

Rugsėjo 24 d. įvykusiame Lietuvos trišalės tarybos posėdyje pirmuoju klausimu Seimo narė Morgana Danielė pristatė Darbo kodekso 138 str. pakeitimą, kuriuo siūloma vadinamuosius mamadienius ir tėvadienius skirti tėvams, auginantiems vaikus ne iki 12, o iki 16 metų. Tuo siekiama skatinti skirti daugiau dėmesio ir laiko vyresniems vaikams. Tikimasi, kad suteiktos sąlygos padės gilinti ir išlaikyti šeimos ryšį bei veiks prevenciškai paauglių žalingų įpročių kontekste.

Darbdaviai pasigedo valstybės prisidėjimo prie darbdavių indėlio apmokant tėvų laisvas dienas. Šis modelis, anot jų, negarantuoja, kad laisvas laikas bus praleidžiamas su vaiku (-ais).

LPSK pirmininkė Inga Ruginienė klausė, ar projekto rengėjai nusileistų, jei būtų kalbama apie mamdienius auginantiems vaikus iki 14, o ne 16 metų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas teigė, jog teisės akto projekto rengėjų iškeltas tikslas yra geras, tačiau priemonė tam tikslui pasiekti – ne. Anot jo, mamadieniai nėra įprastas dalykas kitose šalyse, be to, ir Lietuvoje šiomis dienomis dažnai nesinaudojama pagal paskirtį.

Po diskusijų nuspręsta klausimą perduoti svarstyti į Darbo santykių komisiją prie Trišalės tarybos.

Toliau premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas, ekonomistas Raimondas Kuodis pristatė idėją, kuri turėtų mažinti nedarbą – vadinamąją darbo garantiją. Jis siūlo, kad išmokoms ir subsidijoms skirtos valstybės biudžeto lėšos būtų panaudojamos sukurti asmeniui jo poreikius atitinkančią darbo vietą. „Tai būtų pasiekta per taip vadinamą valdžios darbo „frontą“, kur žmonės dirbtų už minimalią algą. Žmonės galėtų migruoti iš valdžios ir privataus darbo „frontų“, – kalbėjo R. Kuodis.

Anot jo, taip bedarbiai esą išlaikytų orumą bei savidiscipliną, o atsisakius tokio darbo prarastų išmokas ir kitas garantijas.

Darbdavių pusei ši idėja patiko, o LPSK pirmininkė Inga Ruginienė svarstė, ar tai nepanašu į priverstinį darbą. Anot jos, nedarbo išmoka yra draudimas, už kurį darbuotojas moka dirbdamas, o praradęs darbą tiesiog turi tam tikrą „pagalvę“, kol susiras kitą darbą. Šias išmokas atimti vien todėl, kad žmogus nesutiks dirbti kažkokio pasiūlyto darbo už minimalią mėnesio algą, pasak I. Rugineinės, yra mažų mažiausiai nesąžininga.

Posėdyje svarstytas ir klausimas dėl minimalios mėnesio algos (MMA) nustatymo formulės. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) iškėlė šį klausimą siekdama įgyvendinti 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje 17 straipsnio 1 dalies nuostatą, ne vėliau kaip 2024 m. lapkričio 15 d. priimti priemones, būtinas, kad būtų laikomasi direktyvos. Apsiūlytos galimos pozicijos dėl MMA formulės: keisti formulę; likti prie dabartinės; atsisakyti formulės nustatant MMA ir pasirinkti orientacinę vertę (60 % bruto darbo užmokesčio medianos, 50 % bruto vidutinio darbo užmokesčio, skurdo rizikos riba ir (arba) nacionaliniu lygmeniu naudojamos orientacinės pamatinės vertės).

Darbdavių atstovai yra ne kartą išreiškę norą keisti formulę įtraukiant darbo našumo rodiklį. Vis tik konkretaus pasiūlymo, kaip turėtų keistis MMA apskaičiavimas, nėra pateikę nei darbdaviai, nei darbuotojų atstovai.

„Mes jau turime formulę, ir jei kyla bent vienai pusei idėja keisti formulę, tai ta pusė turi ateiti su konkrečiu projektu ir argumentais į Trišalę tarybą“, – sakė I. Ruginienė.

Nuspręsta pasilikti prie formulės ir naudoti ją kaip orientacinę vertę, kaip indikaciją MMA deramumui nustatyti.

Primename, kad siekiant depolitizuoti MMA dydžio nustatymą, taryba dar 2017 metais įtvirtino, kad MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis turi siekti nuo 45 iki 50 proc. ir atitikti ketvirtadalio didžiausią VDU ir MMA santykį turinčių ES valstybių narių vidurkį, nustatomą pagal paskutinių trijų metų duomenis.

Darbdavių pusė pageidavimu posėdyje išklausytas Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) pristatymas apie VDI paviešintus nusižengusius darbdavius ir jų padarytus pažeidimus. VDI kancleris Šarūnas Orlavičius informavo, jog daug metų iš eilės reikalavimų pašalinti pažeidimus lyderėmis išlieka statybos, apdirbamosios gamybos, transporto, apgyvendinimo ir maitinimo, prekybos, žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus įmonės. Rizikingiausiomis taip pat išlieka labai mažos ir mažos įmonės.

LPSK pirmininkė pasveikino iniciatyvą, startavusią nuo liepos 1 d., viešinti darbo ir darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų pažeidėjus.

Toliau posėdyje buvo pristatytas SADM parengtas Socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų skatinimo 2024–2028 metų veiksmų plano projektas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės patarėja Liudvika Gražulienė informavo, jog Lietuvoje padengimas kolektyvinėmis sutartimis yra vienas mažiausių ES. Didinti šią aprėptį įpareigoja ir 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio ir 2023 m. birželio 12 d. Tarybos rekomendacijos dėl socialinio dialogo stiprinimo Europos Sąjungoje nuostatos. Su plano projektu galima susipažinti – čia.

Kitas Trišalės tarybos posėdis numatytas spalio 22 d. Jam jau pirmininkaus vyriausybės atstovas – ministras Vytautas Šilinskas.