Vytenis Andriukaitis. Teisingumas – be eilės - LSDP (original) (raw)

Lietuvos teismų praktikoje galioja griežtos teismų nešališkumo taisyklės.

Jose nustatyti reikalavimai teisėjams, advokatams ir prokurorams, yra ir numatyti terminai, kurių nevalia pažeisti. Bylų nagrinėjime griežtai laikomasi jų registracijos ir eiliškumo reikalavimo, joms nagrinėti sudaromos kolegijos, atsižvelgiama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą vieningą teismų praktiką, remiamasi ir Konstitucinio Teismo nutarimais.

Žodžiu, teisingumui įgyvendinti taikomi aukščiausi teisės mokslo ir praktikos standartai.

Suprantama, yra specifinių bylų, yra ir bylininkų apsaugos, teisėtų asmens reikalavimų gerbimo taisyklės.

Specifinių bylų nagrinėjimui galimos ir išimtys, kai bylos dėl jų ypatingos reikšmės ir visuomeninės svarbos nagrinėjamos ne eilės tvarka.

Tiesa, taikant bylos nagrinėjimo ne eilės, ar skubos tvarka išimtį irgi nustatyti reikalavimai. Juk visuomenei lengva sukelti įtarimą, kad štai kažkam spaudžiant byla nagrinėjama išimties tvarka. Tuomet labai didelis iškyla pavojus manyti, jog teismas yra įtakojamas kokios nors aukštesnės galios valdžios.

Taip, rezonansinės bylos reikalauja iš teismo pusės ypač didelio atsargumo, pagrįstumo ir aiškumo, kodėl nutaria teismas bylą išskirti ir nagrinėti be eilės. Skaidrumas šiuo atveju yra pats svarbiausias kriterijus.

Lietuvoje per pastaruosius kelerius metus buvo daug rezonansinių procesų: ir pedofilijos, ir stambaus mąsto sukčiavimo, ir virš šimto milijonų per klaidą nusavintų mokesčių mokėtojų pinigų neteisto pasisavinimo.

Buvo ir savivaldoje išryškėjusių be deramo pagrindimo darbui su rinkėjais skirtų pinigų pasisavinimo atvejų, įvardintų „čekučių” skandalų.

Ir teisėsaugai tuos čekučių skandalus tiriant, stebėti gana prieštaringi jos veiksmai.

Vienais atvejais už ne tokias dideles ne pagal paskirtį ir be deramo pagrindimo panaudotas sumas buvo keliami baudžiamieji teisminiai procesai, kitais atvejais už daug didesnes sumas reikalas būdavo išsprendžiamas civiline tvarka, pasirašant taikos sutartį, jei šalis sutikdavo tas lėšas grąžinti į savivaldybės biudžetą.

Šiuo atveju ypač charakteringas Jonavos merui iškelto baudžiamojo proceso pavyzdys. Suma – virš 1400 eurų, dalis pinigų grąžinta, viešai pasiaiškinta ir atsiprašyta. Su teisėsauga bendrauta be jokio išsisukinėjimo ir vilkinimo. Pirmos instancijos teismo sprendimas gerbtas, teismo sprendimas skųstas aukštesnei instancijai laiku, tikintis, jog jis bus užregistruotas ir svarstomas eilės tvarka.

Kadangi Jonavos meras turi konstitucinę teisę pasitikrinti visuomenės pasitikėjimo juo lygį, jis sutinka dalyvauti Seimo rinkimuose, pasiprašydamas sąraše būti įrašytas paskutiniu numeriu.

Visuomenės pasitikėjimo pasitikrinimas šioje mero byloje ypač svarbus, nes žemesnės instancijos teismas konstatavo, jog meras tą pasitikėjimą yra praradęs. Taigi gera proga laukiant aukštesnės instancijos teismo proceso turėti ir vienokią ar kitokią visuomenės pasitikėjimo išraišką.

Suprantama, aukštesnės instancijos teisme, kaip ir priklauso pagal nustatytą reguliavimą, byla įrašoma nagrinėjimui eilės tvarka. Pagal pareiškimo nagrinėti bylą aukštesnės instancijos teisme datą byla numatyta nagrinėti kažkurią tai lapkričio mėnesio dieną.

Bet, kaip liaudyje sakoma, atsitinka keistų dalykų. Pasirodo, aukštesnės teismo instancijos pirmininkas šioje byloje įžvelgia ypatingas aplinkybes, byla greičiausiai rezonansinė, be to, galimai labai didelė žala valstybei padaryta. Ir štai priimamas sprendimas šią bylą nagrinėti ne eilės tvarka.

Štai ir nuostaba apima. Ne, ne milijonas nugvelbtas, ne, net ne dešimtys tūkstančių, ne, nesislapstyta, nebėgama į į pietų šalis.

Vis tik bylos nagrinėjimas paankstinamas. Juk meras – socialdemokratų Seimo rinkimų sąraše įrašytas paskutiniu. Ir kas bus, jei meras gaus rinkėjų pasitikėjimą! Gal tuomet jis išvengs teismo.

Bet ne, meras viešai pareiškė, jog mandato neims. Jis teismui nori pateikti įrodymą apie pasitikėjimo kreditą. Ir laukti teisingo sprendimo.

Tad kaip dabar atmesti mintį, kad štai kažkas įtakoja teismo pirmininką paskubinti teismo proceso nagrinėjimą. Argi to negali būti? Klausimas retorinis, kai teisingumas imamas nagrinėti ne eilės tvarka. Ir žinia, tokiu atveju tik dar labiau sustiprinamas tikėjimas teismų nešališkumu.