Senojo Vilniaus universiteto tezės: pagrindiniai bruožai ir sklaidos ypatumai (original) (raw)
Related papers
Moderniosios religijos formavimosi prielaidos, raiška ir ypatumai
2010
SANTRAUKA. Šio straipsnio tikslas – ištirti, kaip religija reiškiasi modernioje visuomenėje. Siekdama minėto tikslo, autorė pasitelkia religijos sociologijos klasikų Roberto Bellaho, Thomaso Luckmanno ir šiuolaikinių religijos sociologų Steve’o Bruce’o, Paulo Heelaso, Grace Davie, Ronaldo Ingleharto ir Zygmunto Baumano darbų apie tradicinės ir moderniosios religijos skirtį analizę. Remdamasi šių religijos sociologų darbų analize, autorė aptaria moderniosios religijos formavimosi prielaidas, jos raišką ir ypatumus evoliuciniu požiūriu, lygindama šią religijos formą su tradicine religija. Atlikta religijos sociologų darbų apie moderniąją religiją analizė leidžia sukurti teorinį idealiųjų tradicinės ir moderniosios religijos tipų modelį, kuris galėtų būti taikomas empiriniuose šiuolaikinio religingumo tyrimuose.
Kultūros politikos bruožai šiandienės Lietuvos kontekste
Socialinis ugdymas, 2021
Straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos kultūros politikos modeliavimas Lietuvos kongreso pranešimų ir straipsnių pagrindu (Lietuvos kultūros kongresas, 1990). Straipsnyje keliami klausimai, kodėl visų Lietuvos kultūros kongresų organizatoriams ir kultūros žmonėms yra svarbi kultūros politikos problema. Akcentuojama, kad kultūros politikos modeliai paprastai apibrėžiami kaip karkasinis vertybinių nuostatų, kurias užpildo žmonių kūrybiniai projektai ir iniciatyvos, pagrindas. Kultūros politikos modeliai vaidina svarbų vaidmenį formuojant visuomenės, bendruomenių ir asmenų savijautą, kūrybingumą ir elgseną. Siūloma kultūros politikos modelius laikyti pagrindiniais analizės vienetais, kai požiūris į kultūrą peržengia individo (idėja, mintis apie kultūrą) ir bendruomenės (kultūra tik socialinėje srityje) logiką. Kultūros politikos modelio sampratos genezę galima atsekti nuo I. Kanto iki šiuolaikinių mokslininkų. Mokslininkai dažniausiai kultūros politikos modelius analizuoja iš skirtingų mokslų, t. y. filosofijos, psichologijos, antropologijos, sociologijos, edukologijos, dirbtinio intelekto, pažinimo ir kt., pozicijų. Straipsnyje taikoma tyrimo metodologija įtraukia kokybinius ir kiekybinius metodus. Atlikta straipsnių, duomenų turinio analizė ir ekspertų apklausa apie kultūros politikos modelių dinamika leidžia į Lietuvos kultūros politiką pažvelgti sistemiškai, kultūrą suprantant kaip pozityvaus ir kūrybiško gyvenimo būdo analizę, siekiant asmens, bendruomenės ir visuomenės gerovės. Tyrimo rezultatai atskleidžia motyvuoto kultūros politikos modelio bruožus, pagrįstus pirminiu skirstymu tarp karkasinio dizaino ir kultūros politikos modelių sąveikos.
Filosofijos samprata Lietuvoje XX a. pirmoje pusėje
Problemos, 2014
Naujos disertacijos 1-"ilosunjos S11 A1pnat11 Lietuvoje XX 1. pirmoje pusėje 1990 m. gruodlio 11 d. Vilniaus universiteto specializuotoje taryboje fi losofijos mokslų kandidato disertaciją "Filosofijos objekto ir metodo sampra ta Lietuvoje XX a. pirmoje pusėje" apgynė Vilniaus technikos universiteto Filosofijos katedros dėstytoja Rūta Rinkevičienė. Neabejotinas tyrinėto� temos aktualumas: sa\ ' O dvasinės praeities pa!ini mas, šiuolaikinė sukaupto kultūrinio palikimo interpretacija-viena pirmųjų sąlygų tolesnei kultū1os plėtrai. Šiandien jau plačiai aptartos prielastys, pen kiasdešimt metų trikdžiusios normalią Lietuvos kultūros raidą. Žvelgdami atgal, galime pasid1iaugti, kad �is darhas \'isgi buvo dirbamas: turime J. Bal
Apie bandymą atverti juodąsias mokslo dėžes (2)
2018
Santrauka. Šiame straipsnyje toliau plėtojamos idėjos iš ankstesnės publikacijos Apie bandymą atverti juodąsias mokslo dėžes (1) ir analizuojamas sociologinis eksperimentas, kuriuo siekėme peržengti sociologijos ir gamtos mokslų rutininių tyrimo procedūrų ribas. Straipsnį sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyje aptariama nedekartiška G. Bachelard'o "naujosios mokslinės dvasios" epistemologija ir H. White'o tropų teorija, kuri suteikė "naujosios mokslinės dvasios" formavimosi aiškinimui kitonišką interpretacinį kontekstą. Antrojoje dalyje aprašomas sociologijos studentų atliktas didaktinis eksperimentas, kuris apėmė dvi grupines diskusijas su gamtos mokslų doktorantais. Pirmojoje grupinėje diskusijoje buvo taikyti socialumo sociologijos principai, o antrojoje, pasitelkus perteikimo sociologijos principus, buvo mėginta išprovokuoti epistemologinį lūžį. Epistemologinio lūžio refleksija paskatino kritiškai įvertinti sociologinio habitus formavimąsi. Pagrindiniai žodžiai: naujoji mokslinė dvasia, nedekartiška epistemologija, tropų teorija, mokslo komunikacija, sociologijos didaktika. On the Attempt to Unlock the Black Boxes of Science (2) Abstract. This article further develops the ideas expressed in our previous publication-On the Attempt to Unlock the Black Boxes of Science (1)-and presents a sociological experiment that aims to break the conventional routine of the research activities of both sociology and life sciences. The article consists of two parts. The first part discusses the concept of "the new scientific spirit," elaborated by French scientist and philosopher G. Bachelard, and introduces H. White's theory of tropes, which provides a novel interpretative framework for "the new scientific spirit." The second part of this article describes a didactic experiment comprised of two discussion groups with PhD students working in the field of life sciences. The first discussion group attempted to realize the principles of the sociology of the social, whereas the second one attempted to break the limits of the sociology of the social and to induce an epistemological rupture in order to realize the principles of the sociology of translation in the second discussion. This article also includes the authors' reflections regarding the formation of their own sociological habitus.
Naujos platformos lietuvių literatūros kūrinių sklaidai ir skaitymo skatinimui: problemos analizė
Informacijos mokslai, 2016
Straipsnio objektas-lietuvių literatūros kūrinių prieinamumo pokyčiai, įgyvendinus projektą "Lietuvių literatūros klasikos kūrinių perkėlimas į elektroninę erdvę" (toliau-e-klasikos biblioteka) ir sukurtų elektroninių paslaugų poveikis kūrinių sklaidai ir skaitymo intensyvumui. Tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti subjektyvų vartotojų požiūrį į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įgyvendamo projekto metu sukurtas elektronines paslaugas bei įvertinti šių paslaugų pridėtinę vertę, paremtas konstruktyvistine fenomenologijos metodologija ir pridėtinės vertės kūrimo 2-3-6 koncepcija. Pasirinktas kokybinio tyrimo metodas sudarė galimybę pateikti išvadas dėl sukurtos e-klasikos bibliotekos ir elektroninių paslaugų vertės ir šių paslaugų efektyvesnio panaudojimo lietuvių literatūros kūrinių sklaidai bei skaitymo skatinimui.
Ko Mus Moko Tomas Sodeika? Arba Filosofijos Mokymo Antinomijos
Religija Ir Kultūra, 2008
Straipsnyje bandoma suformuluoti filosofijos didaktikos antinomijas, kylančias iš Tomo Sodeikos praktikuojamos ir skelbiamos filosofijos. Prieštaravimas, Sodeikos nuolat aptinkamas tarp "dialogo" ir "teksto", apima "atvirumo" ir "uždarumo", "išorybės" ir "vidujiškumo" metaforas, filosofijos aptariamas įprastesniais jutimiškumo ir racionalumo terminais: kai tai, kas empiriškai žinoma ir mokymo būdu perduodama, prieštarauja arba nesuteikia "pakankamo pagrindo" idealių "tiesų" mokymui arba skelbimui. Vakarų filosofijos "kilmės" pasakojimas vaizduoja filosofijos mokyklą kaip genealoginį medį, liudijantį aristokratišką kilmę, būtiną etiniam kalokagathia idealui, suprantamam kaip filosofuojančiojo gyvenimo būdas. Antinomija aptinkama tarp "gyvo žodžio klausytojo", praktikuojančio mokytojo pavyzdžiu parodomą gyvenimo būdą, ir uždaros ezoterinės mokyklos "sekėjo". "Dogmatinės" mokyklos atstovas seka tam tikra apibrėžta "paradigma" asmeninio pavyzdžio ir skelbiamo "mokymo" prasme. Sokrato antinomija apibūdina dvejopą mokytojo vaidmenį: sokratiškas "akušeris" sykiu yra ir mokinio sielą formuojantis skulptorius arba ją kultivuojantis "šeimos nuosavybės" šeimininkas. Žiauri pirmojo ironija nuolat atsveriama antrojo "skulptūrinių" ir "agrikultūrinių" metaforų, suponuojančių esamą pavyzdį, mokytojo turimą apriorinio etinio žinojimo idealą. Praktikos ir teorijos antinomija pristatoma, nagrinėjant Meisterio Eckharto ir Tomo Akviniečio didaktiką. Tariamai "praktinė" pamokslininko padėtis neatmeta jo, kaip "įstatymo skelbėjo", vaidmens. Mokytojo įvardijimas "meistru" veda į kitą antinomiją, kurioje susiduria nuoroda į "poietinę" mokymo prigimtį, leidžiančią perduoti mokiniui teksto gamybos amatą, su įsakmiai reikalaujamu filosofijos mokymo performatyvumu. Kanto antinomija-tai prieštara tarp "istorinio" ir "racionalaus" žinojimo. Tik antrasis yra "objektyviai" filosofinis, tačiau būtent jo neįmanoma išmokyti, nes išmokytas jis neišvengiamai tampa "subjektyvus" ir "istorinis". Todėl daugiausia, ką gali padaryti mokytojas, tai išmokyti filosofuoti. Antinomija susidaro tarp filosofo bei filosofijos idėjų ir besireiškiančių jų "fenomenų". Kartu būtina mokymo sąlyga tampa performatyvumas.
Apie bandymą atverti juodąsias mokslo dėžes (1)
Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2018
Apie bandymą atverti juodąsias mokslo dėžes (1) Santrauka. Studijoje, kurią sudaro trys dalys-kritiškas Bruno Latouro teorijos pristatymas, tyrimo aprašymas ir tyrimo rezultatų apibendrinimas,-analizuojamas sociologinis gamtos mokslų atstovų mokslinės veiklos tyrimas. Tai yra didaktinis eksperimentas, kai, vykstant diskusijų grupių svarstymams, siekta sukelti epistemologinį lūžį. Mokslo sociologinių tyrimų požiūriu epistemologinis lūžis gali būti interpretuojamas kaip perėjimas nuo socialumo sociologijos taikymo mokslinei veiklai tyrinėti prie mokslą ir technologijas analizuojančios perteikimo sociologijos arba veikėjo tinklo teorijos, kuri į asociacijų tinklus įtraukia nesocialiais tradicinio socialumo požiūriu laikomus rykus, gamtos objektus, būtybes. Didaktiniame eksperimente dalyvavę sociologijos studentai pozityviai įvertino epistemologinio lūžio patirtį sociologijos sampratos formavimosi arba sociologijos didaktikos požiūriu. Šiame numeryje publikuojama pirmoji studijos dalis, skirta B. Latouro teorijai. Pagrindiniai žodžiai: mokslo ir technologijų sociologija, veikėjo tinklo teorija, sociologijos didaktika, epistemologinis lūžis.
Socialinis ugdymas, 2016
Center for Public Outreach Washington Sity, USA / Vašingtono viešosios nuomonės centras, JAV 12 Social Education is an international treasure. It's articles provide a window into cutting edge practice and wisdom. Reading this timely and incisive journal opens our eyes to possibilities and to the importance of social education, including the imperative of civility and the constant need to advance our civil society. Giedre Kvieskiene, who leads this team, is respected worldwide for her thinking, her accomplishments, and her humanity. 12 Plačiau-prieiga per internetą: www.GaryMarxCPO.com. 23 An interesting thing happened on the way to achieving our goals. The world changed! Gary Marx professor, dr. is president of thCenter for Public Outreach Washington Sity, USA / Vašingtono viešosios nuomonės centras, JAV 12 Social Education is an international treasure. It's articles provide a window into cutting edge practice and wisdom. Reading this timely and incisive journal opens our eyes to possibilities and to the importance of social education, including the imperative of civility and the constant need to advance our civil society. Giedre Kvieskiene, who leads this team, is respected worldwide for her thinking, her accomplishments, and her humanity. Kviečiame skaityti Gary Marxo studiją "Twenty-One Trends for the 21st Century" / "Dvidešimt viena XXI amžiaus tendencija" Giedrė Kvieskienė Kviečiame skaityti naują mūsų redkolegijos nario Gary Marxo studiją "Twenty-One Trends for the 21st Century". Šioje naujoje savo knygoje autorius, įvardijamas intelekto verslininku ir pasaulinio lygio edukacijos lyderystės autoriumi, yra ne tik plačiai žinomas tarptautinis lektorius, futuristas, pasaulinių, kaip ir ši ir mūsų, konferencijų lektoriumi ir straipsnių bei tyrimų konsultantu. Jis savo naują studiją skiria tiek studentams tiek bendruomenių ir
Problemos, 2014
1981 m. spalio 20 d. Vilniaus universitete J. Grigaliūnas apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją „Kategorijų materija, judėjimas, vystymasis santykio materialistinėje dialektikoje problema“. Disertacijos oficialieji oponentai – prof. E. Solopovas ir prof. V. Bosenka, kurie pažymėjo, kad disertantui pavyko išvengti ydingos pozicijos, pasirinkus labai reikšmingą problemą kategorijų sistemoje, parodžius jų turinio visuomeninį praktinį sąlygotumą, realų, gnoseologiškai reikšmingą savitarpio ryšį.